Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybai buvo pristatyti gyvenamosios komercinės paskirties pastato sklype, ribojamame S. Šimkaus, Herkaus Manto gatvių ir M. Mažvydo alėjos, projektiniai pasiūlymai. Klaipėdos architektai ekspertai, nors ir pagyrė autorius – kauniečius architektus Andrę Baldišiūtę ir Luką Rekevičių iš R. Paleko PĮ – dėl to, kad pastarieji nesiūlo čia dangoraižių, įpareigojo juos dar tobulinti projektą, išanalizuoti gretimybes ir mažinti užstatymo intensyvumą.
Nors konkursą dėl minėto sklypo užstatymo laimėjo klaipėdiečių architektų grupė, tolesniems projektavimo darbams užsakovas UAB „Audros rūmai” iš Vilniaus pasirinko antrosios vietos laimėtojus. Architektai A. Baldišiūtė ir L. Rekevičius sakė, jog ruošdami projektinius pasiūlymus jie atsižvelgė ir į pirmosios vietos laimėtojų siūlymus. Taip pat remtasi seniau parengtu M.Mažvydo alėjos detaliuoju planu.
Architektai siūlo sklype statyti tris septynių aukštų kiek pasvirusius į išorę pastatus, kurie tarpusavyje būtų sujungti vieno, trijų ir keturių aukštų statiniais. Pirmuosiuose dviejuose aukštuose būtų komercinės patalpos, nuo trečiojo aukšto – butai, kurių planuojama apie 72. Iš viso būtų 3 tūkst. kv. m komercinių ir 6 tūkst. kv. m gyvenamųjų patalpų.
Po pastatu projektuojamas dviejų aukštų požeminis garažas, kur tilptų 135 automobiliai. Paliekama vietos požeminei automobilių aikštelei ir po M.Mažvydo alėja, bet dėl jos įrengimo, pasak projektuotojų, reikia derėtis su savivaldybe, mat ji būtų naudojama miesto reikmėms. Įvažiavimai į garažus numatyti iš S. Šimkaus gatvės.
Architektų žodžiais, pastatai būtų klaipėdietiškos stilistikos, jų fasadų apdailai ketinama naudoti klinkerines plytas bei kitas klaipėdietiško kolorito medžiagas. Tamsios spalvos vizualiai mažintų tūrį. Kauniečiai pabėdojo dėl to, kad čia galimi ne aukštesni kaip 7 aukštų pastatai, tuo tarpu jiems norėtųsi kampus akcentuojančius septynaukščius projektuoti, pavyzdžiui, 6, 7 ir 8 aukštų.
Ekspertų tarybos nariai pasigedo pagal normatyvus reikalingų vaikų žaidimų bei poilsio aikštelių. Jų nuomone, dabar sklypas planuojamas taip, kad vaikai iš naujojo namo „okupuotų” šalia esančių namų kiemus. Prasilenkiama ir su statybos techninio reglamento reikalavimais dėl insoliacijos bei apžvalgos – kai kurių šalia esančių namų butų langai vos ne aklinai užstatomi, o siūlymai dėl piniginių kompensacijų jų gyventojams skamba nelabai rimtai. Sukritikuota numatyta įvažiavimo į požeminį garažą vieta – siūlyta jį padaryti iš kitos S. Šimkaus gatvės pusės. Autoriams esą privalu projektuoti ir garažą po M.Mažvydo alėja, ir ne tik jį: dera numatyti, kaip jis jungsis su kitoje Manto gatvės pusėje projektuojama panašia požemine aikštele. Priekaištauta, kad projekto autoriai nepagalvojo, kaip atgaivinti šią M. Mažvydo alėjos atkarpą – nesimato, kaip dabar esančios erdvės įsilietų į pastatą, nenumatyta, kas išvis bus alėjoje – negi tos pačios apvalios klombos?
Architektams A. Baldišiūtei ir L. Rekevičiui siūlyta dar pagalvoti tiek dėl architektūrinės pastato išraiškos, tiek dėl spalvinio sprendimo. Siūlomas pavadintas per niūriu, o trys didžiuliai tūriai esą pernelyg masyvūs ir agresyvūs, idealu būtų du. Patarta rimtai padirbėti, kad nebebūtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės.
Pajuokavę, kad yra einama teisingu keliu – kas pusę metų užstatymas vis mažėja, architektai ekspertai sakė, kad būtina jį dar mažinti.
Livija Grajauskienė