Sauną ar garinę pirtį įmanoma įsirengti net ir nedideliame bute, pavyzdžiui, keturioliktajame aukšte
Subjurus orams po sunkios darbo dienos ar savaitės daugelis mėgsta atsipalaiduoti pirtelėje. Lietuvoje įprasta ją įsirengti savame name ar sodo namelyje, sodyboje. Tačiau dėl naujausių technologijų pirtis gali atkeliauti ir į nedidelį butuką daugiaaukštyje. Tada joje pasilepinti galima kada tik panorėjus.
Įgyvendinama svajonė
Kasdieniai stresai, įtampa darbe verčia mus ieškoti naujų atsipalaidavimo formų. Vienas didžiausių malonumų – pasikaitinti pirtyje, o po to pasilepinti vandens procedūromis. Ar reali svajonė tuo mėgautis neišėjus iš namų, net jei gyveni bute?
Specialistai sako, kad be didelio vargo sauną, rusišką, infraraudonųjų spindulių ar garinę turkišką pirtį galima įrengti bet kuriame bute, netgi senos statybos, ankštame. Ir tam net nereikės atskiros patalpos. Jei nėra tamsaus kambariuko ar sandėliuko, užteks vietos vonioje, hole.
„Modernios technologijos, konstrukcijos, kurias mes naudojame, puikios kokybės šilumos, hidroizoliacinės ir apdailos medžiagos leidžia pirtį įrengti ir svetainės ar miegamojo kampe. Kad ir kaip karšta ar drėgna bus pirties viduje, tai nepakenks nei būsto interjero apdailai, nei baldams”, – tikina įranga pirtims prekiaujančio ir jas įrenginėjančio salono „Resana Wellness” vadovė Lina Riškutė.
Pasak L.Riškutės, bendrovė bute gali įrengti bet kokio tipo pirtį: sauną, rusišką, turkišką garinę, infraraudonųjų spindulių, stacionarią arba kabiną. „Jokio specialaus paruošimo patalpai, kurioje bus įrengta pirtis, nereikia – tik kanalizacijos, vandentiekio ir elektros. Viskuo kitu mūsų meistrai pasirūpins”, – tikina salono vadovė.
Ypač daug vietos fantazijai pasireikšti suteikia turkiška pirtis. Ją galima įrengti naudojant standartinių matmenų ir formų akrilinius modulius, kitas variantas – pirties kapsulės sienos formuojamos iš kietojo putplasčio, o vidaus apdailai galima rinktis stiklo ar keraminę mozaiką, plyteles, dekoratyvinį tinką, marmurą ar granitą.
Vidaus interjeras gali būti rytietiško stiliaus, su skliautais, kaip tikroje turkiškoje pirtyje, gali būti ir visiškai minimalistinis, naudojant pigesnes ekonominės klasės medžiagas. Savaime suprantama, bus įrengtos izoliacinės, vėdinimo sistemos ir visa kita, ko reikia pirčiai, kad ji veiktų be priekaištų ir suteiktų mums malonumą.
L.Riškutės teigimu, pigiausia ir paprasčiausia įrengti medinę sauną ar rusišką pirtį, žymiai brangiau ir sudėtingiau – turkišką. „Tačiau tikrai klysta galvojantys, kad įsirengti pirtį namuose – prabanga. Paprastesnis variantas kainuos tik apie 5-6 tūkst. litų, prabangesnis – dvigubai brangiau”, – aiškina ji.
Užima nedaug vietos
Panorus namuose turėti pirtį, reikės apsispręsti, ar įsirengti stacionarią, specialiai tam skirtoje patalpoje ar jos dalyje, ar įsigyti vieną iš daugelio pirčių kabinų, kurias siūlo įvairūs gamintojai. Jas tereikia nusipirkti, pastatyti norimoje vietoje bei prijungti. Patogu: jei keliesi į kitą būstą, gali gabentis kartu su savimi.
Mažiausiai būsto erdvės užims vienvietė infraraudonųjų spindulių pirties kabina. Ji ne ką didesnė, nei spinta. Garinė pirtis, sauna ar abi sumontuotos į vieną kabiną taip pat išsiteks nedideliame plote. Garinė pirtis gali būti komplektuojama ir kartu su dušo kabina – pasirinkus tokį variantą, galima sutaupyti daug vietos vonios kambaryje, nes nereikės atskiro dušo ar vonios.
Pasak UAB „Amonita”, prekiaujančios vonios technika, pardavimų vadybininkės Marinos Kolerovos, jokių specialių reikalavimų patalpoms, kuriose pirties kabina bus statoma, nėra. Tai gali būti vonios kambarys, nedidelis kambarėlis, ją nesunku įkomponuoti ir didesnėje erdvėje, nes yra sandari, estetiška.
„Tačiau yra kelios sąlygos, į kurias reikėtų atsižvelgti. Jei rinksitės garinę pirties kabiną ar sauną kartu su garine pirtimi, teks įrengti vandens filtrus. Būtina pasirūpinti tinkamu vandens spaudimu, kuris turi būti ne mažesnis nei 3 atmosferos. Jei jis per mažas – galima įrengti siurblį. Didesnio galingumo pirčiai gali prireikti privesti atskirą elektros kabelį”, – aiškina M.Kolerova.
Pirčių kabinose sumontuotos šilumos izoliavimo, ventiliacijos, oro padavimo, apšvietimo sistemos, yra radijo imtuvai. Juos galima sujungti su DVD grotuvais, tad sėdint pirtelėje įmanoma klausytis mėgstamos muzikos. Ir net kalbėtis telefonu – tam tik vieną laidelį reikės prijungti.
Pirčių kabinų kainos siekia apie 10 tūkst. litų. Infraraudonųjų spindulių vienvietė pirtis kainuoja 5,6 tūkst. litų.
Būtina pasikonsultuoti
Stacionarią pirtį įmanoma įsirengti ir patiems. Šiandien parduotuvėse galima įsigyti įvairiausių krosnelių, specialių apdailos medžiagų, kitų priedų, kurių gali prireikti. Įranga pirtims prekiaujančios bendrovės „Pirtelė” pardavėjas – konsultantas Egidijus Kusas pataria prieš tai pasikonsultuoti su specialistais.
Mat pirtelę gerai įrengti nėra taip paprasta. Nusipirkti krosnelę, pasirinkti apdailai tinkamą karščiui ir drėgmei atsparią medieną – dar ne viskas. Teks pasirūpinti vėdinimu, oro padavimu, įžeminimu, elektros instaliacija. Reikia žinoti, koks optimalus pirtelės dydis, kiek energijos ji sunaudos, kokiame aukštyje reikia įrengti gultus, kokie atstumai turi būti iki lubų, kokios šilumos izoliacijos reikia ir pan.
„Pasitaiko, kad žmonės pirmiausiai įrengia patalpą, o tik paskui ieško krosnelės. Atėję pas mus sužino, kad pridarė klaidų. Patariu viską išsiaiškinti iš anksto, bent pasikonsultuoti su specialistais, o dar geriau šį darbą jiems ir patikėti”, – aiškina E.Kusas.
Jo teigimu, stacionari, savo jėgomis ar meistrų įrengta namų pirtelė gali sutilpti 1 kvadratinio metro plote. Tačiau reikia neužmiršti, kad dar reikės vietos dušui įrengti.
Krosnelės pasirinkimą pasak „Pirtelės” specialistų lemia tai, kokį garą mėgstame. Visos elektrinės krosnelės tinkamos ir drėgnai, ir sausai saunai. Jei norima daugiau garo ir žemesnės temperatūros, atvira krosnelė, tuo pačiu kaitinanti ir akmenis, ir orą, netiks. Geriau rinktis uždarą, su dangčiu, kuri kaupia karštį akmenyse.
Svarbu įrengti gerą ventiliaciją. Jei oras pirtyje nesikeis, ims miegas, bus sunku išsėdėti. Turi būti įrengta reguliuojama oro ištraukimo sistema, ji padės sureguliuoti ir karštį bei garą. Teks pasirūpinti ir šviežio oro padavimu – jis gali būti natūralus ir priverstinis.
E.Kusas pataria pirties grindis iškloti keraminėmis plytelėmis, o ant viršaus sudėti medines groteles, gultus gaminti iš liepos, juodalksnio, drebulės. Karštesnių temperatūrų pirčiai tiks afrikietiška abačio mediena, maumedis. Sienelę nugarai atremti reikėtų apkalti mediena, kuri mažiau įkaista – tiks minkštesnė, mažiau laidi šilumai.
Medienos pasirinkimą lemia ir tai, kaip dažnai pirtyje lepinsitės. Jei tik savaitgaliais ja naudosis šeimos nariai, nelabai mėgstantys karštį, pakaks liepos dailylenčių apdailos, kuri yra pigesnė. O jei dažniau kviesitės draugų kompanijas – pravers suomiška pušis.
Pačiam įsirengti nedidelę pirtį namuose ar ją suprojektavus ir įrengus „Pirtelės” specialistams, jos kaina svyruos apie 6 tūkst. litų.
Giedrė Budvytienė