RIMI užsakymu per radiją šiomis dienomis transliuojama reklama, kurioje panaudotas su įjungta avarine sirena lekiančio automobilio garsas – lyg ugniagesiai skubėtų į gaisrą ar medikai – pas mirštantį ligonį.
Tačiau ne vienas net patyręs vairuotojas pastebėjo, kad važiuojant automobiliu ir išgirdus apie ekstremalią situaciją signalizuojantį garsą, kone automatiškai griebiamasi veiksmų – stabdoma, metamasi į šalikelę ar bent puolama dairytis į veidrodėlius.
Tokią vairuotojų reakciją sukelia ne tik sirenų, bet ir mašinos pypsėjimą imituojantis garsas, žviegiančių stabdžių efektas.
Būtent toks išmušantis iš vėžių ir yra RIMI mažų kainų reklamos klipas.
Mokslininką kamuoja nerimas
Kalbėdamas su „Ekstra žiniomis” Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Antanas Klibavičius ne tik pasmerkė RIMI reklamą, bet ir atskleidė skandalingų pastebėjimų apie nesaugų eismą Lietuvoje.
– Koks reklamos su sirena poveikis? – paklausė jo „Ekstra žinios”.
– Ją išgirdęs vairuotojas puola žiūrėti į veidrodį, puola stabdyti! Įdomu, ar po avarijos galima bus pareikalauti, kad visus nuostolius padengtų tie, kas dėl to kalti?
Tikrai teisūs tie žmonės, kurie skundžiasi dėl tokios reklamos.
Deja, mes taip, kaip šioje reklamoje, prasilenkiame su savo įpročiais ir tradicijomis jau ne pirmą kartą.
– Ką turite omenyje?
– Pavyzdžiui, įvedėme standarto neturintį kelio ženklą, kur elektroninėje lentoje mirga raudonas „Lėčiau” ir žalias „Ačiū” užrašai. Čia kažkoks naujadaras, kurio niekas nesupranta.
Pavyzdžiui, Antakalnio gatvė, prie poliklinikos, vakaras, rūkas. Žmogus pamatė, kad persijungė kažkokia raudona šviesa, staigiai stabdė ir jam į užpakalį – pykšt!
Apmaudu, kad tokių neapgalvotų žingsnių kartais kai kas griebiasi. Šiais laikais turbūt tikrai nerasime straipsnio, pagal kurį už tokią veiklą galima būtų nubausti. „Lėčiau” ir „Ačiū” – pati kvailiausia „saugumo” priemonė, kokią tik galima buvo sugalvoti!
– Ką siūlytumėte jūs?
– Reikia įrenginėti paprasčiausias akliesiems pritaikytas pėsčiųjų perėjas, kurių šviesoforą galima perjungti paspaudus mygtuką. Tokia perėja kainuotų tik 4 tūkst. litų brangiau, bet efektas būtų 10–12 kartų didesnis!
Beviltiška tvarka
– Vadinasi, mūsų valdžia mieliau leidžia pinigus reklaminiams žaislams, o ne rimtai eismo saugumo įrangai?
– Ar žinote, kiek kainuoja vienas užmuštas žmogus? Pagal europinius vertinimus – beveik 0,8 milijono litų! Už tiek jie galėti sukurti materialinių gėrybių valstybei.
Jei mes per metus netenkame 800 žmonių, mūsų nuostoliai šalies ūkiui – 640 milijonų litų. Jų visiškai išvengti neįmanoma, bet sumažinti – būtina. Jei sumažintume bent trečdaliu – sutaupytume per 200 milijonų litų per metus. Reikia propaguoti saugų eismą, kad neprarastume tiek daug brangių gyvybių.
– Ar eismo aplinka bent kiek pritaikyta gyventojų poreikiams?
– Kaip vairuotojas jūs kasmet sumokate po 520 litų kelių mokesčio. Tarkime, Vilniuje yra 200 tūkst. automobilių. Vadinasi, vilniečiai per metus sumoka mažiausiai 100 milijonų litų. O ką mes gauname atgal už tuos milijonus? Deja, gatvės nevalomos, duobėtos. Kai važiuoji, gali pamesti ne tik dantų, bet ir akių protezus.
Nors įstoję į Europos Sąjungą mieste važiuojame 50 kilometrų per valandą greičiu, šviesoforų eismo sistemos iki šiol yra neperprogramuotos! Jei norite patekti „ant žaliosios bangos” – turite važiuoti 55–56 kilometrų per valandą greičiu.
Vadinasi, jei nepažeisi Kelių eismo taisyklių – stovėsi prie raudonų šviesoforų. Tai – vėl nuostoliai šalies ūkiui: didėja degalų sąnaudos, stiprėja aplinkos tarša.
Aš pats su malonumu tuos šviesoforus perprogramuočiau, bet kad niekas neprašo!
– Kokių dar eismo saugumo priemonių galėtumėte pasiūlyti?
– Senosiose eismo taisyklėse buvo parašyta, kad arčiau kaip 5 metrai nuo važiuojamosios dalies negali būti jokių reklamų. Dabar reklamos stulpai kai kur pastatyti taip arti sankryžų, kad vairuotojams matomumas katastrofiškai sumažėja.
Pareigūnas – prieš
Tai, jog žviegiančių stabdžių ir sirenų perpildytos reklamos neigiamai veikia vairuotojus, tvirtino ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojas Gintaras Aliksandravičius.
„Aš prieš bet kokią garsinę radijo reklamą, kur yra naudojami automobilių signalų, stabdžių cypimo ar panašūs garsai.
Jeigu vairuotojas dėl sukeltos avarijos kaltintų reklamos poveikį – be abejo, būtų pagrindas aiškintis, ar tai galėjo nulemti avariją”, – kalbėjo G.Aliksandravičius.
Vilniaus saugos eismo mokyklos direktorė Laima Grigaliūnienė net neabejoja: „Noriu pabrėžti, kad bet kuri reklama, tiek vaizdinė, tiek garsinė, trukdo vairuotojui. O ką jau kalbėti apie šitą. Be abejo, ši reklama gali tapti avarijos faktoriumi. Juk kiekvienas mirtingasis reaguoja į bet kokį pavojaus šauksmą, signalą!
Reakcija į tokį garsą, ypatingai vaikui, bus nesveikas dalykas.
Pelnas – svarbiau
Tuo tarpu prekybininkai savo reklama keliamo pavojaus nesureikšmino.
„RIMI Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė nemato didelės problemos.
Ji pateikė tokį komentarą: „Kiekvienas reklamos užsakovas stengiasi, kad jo vartotojas išgirstų tai, ką norima pasiūlyti, kad reklaminis pranešimas nepaskęstų tarp gausybės pranešimų”.
„Ekstra žinios”
Jei žmonės neturi sąžinės ir išsidirbinėja, kad bet kokiu būdu atkreiptų aplinkinių dėmesį, tai reiktų juos stabdyti griežtomis baudomis. Tai liečia ne tik reklamistus, bet muzikos atlikėjus, kur nuskamba garsai, kurie priverčia vairuotoją išsigasti.
manau,kad apie bet kokia teisingumo sistema lietuvoje nera net ko diskutuoti,nes beveik viskas yra tragiska,aisku didele dalis priklauso ir nuo paciu zmoniu,tam pakeisti reikia laiko,bet valstybes valdytojams tas nerupi.o zmogaus teisiu lietuvoje,palyginus su skandinavijos ar labiau isivysciusiomis europos valsttbemis,apskritai nera,ka jau kalbet apie reklama ,darancia bloga poveiki? tai juk prekybos gigantu reklama-kas juos gali nubausti?-niekas,korupcija ir t.t.