Investuotojai planavo mūsų šalyje pastatyti 15 kompleksų, kuriuose per metus užaugtų šimtai tūkstančių kiaulių
Danijos kapitalo įmonė „Saerimner” per keletą metų Pakruojo, Pasvalio, Ignalinos, Kelmės rajonuose jau investavo apie 34 milijonus litų. Čia užaugintų kiaulių skaičius sparčiai auga: pernai buvo realizuota 75 tūkstančiai, o šiemet ketinama paskersti jau 115 tūkstančių peniukšlių.
Protestavo žalieji ir aplinkiniai gyventojai
Apie daniškų kiaulių pavojingą invaziją į mūsų kaimus ne kartą rašėme. Nušvietėme ir Lietuvos žaliųjų judėjimo aktyvistų nuogąstavimus dėl šios gamybos neigiamos įtakos aplinkai. Žalieji įtarė, kad danai, stengdamiesi kuo daugiau išspausti pelno, nelabai paiso gamtos apsaugos įstatymų. Pagal gyvulių auginimo technologiją, susidaro tūkstančiai tonų srutų bei nešvaraus vandens, kurį vėliau mėginama išlaistyti ant aplinkinių laukų.
Danų nuomone, tokios gamybos atliekos yra trąšos, o Lietuvos aplinkos apsaugos specialistų nuomone, tai yra nuodai, pavojinga tarša. Tuo labiau kad investuotojai patys nedaug turi įsigiję žemės, todėl srutas nori įpiršti aplinkiniams ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms. Laistymo metu kyla ne tik sveikatą gadinanti smarvė, bet ir didelė pavojingų medžiagų koncentracija.
Netoli kiaulininkystės kompleksų gyvenantys žmonės seniai skundėsi, kad negali ištverti aštraus amoniako kvapo, kad tvartai kai kur stovi net saugotinose gamtos teritorijose, trukdo vystytis turizmui, nuo seno šiose vietose vykusiai gamybai, užteršia šulinius bei kitus vandens telkinius.
Tyrė ir Seimo kontrolieriai
Nesuradę teisybės savo rajonuose, kurių valdžia iš esmės pritarė danų investuotojams, netvarka pasipiktinę gyventojai ėmė skųstis Seimo kontrolieriams. Šie pareigūnai narpliojo Pakruojo rajono gyventojų ir Danijos investuotojų ginčus. Vietos kepyklos vadovai piktinosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras leido kiaules auginti vos už 500 metrų nuo jų kepyklos.
Kontrolieriai pasiekė, kad Palašmentės kaime 12 tūkstančių kiaulių komplekso detalųjį planą parengusi UAB „Sofita” jį papildytų ir pataisytų. Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius darė išvadą, kad tokiu svarbiu klausimu į visuomenės nuomonę nebuvo atsižvelgta.
Šių metų vasarą, svarstant šiuos klausimus Seime, parlamentaras Julius Veselka pareiškė, kad anksčiau Lietuva buvo „TSRS tvartu”, o dabar – „ES kiaulidėmis”, kad lietuviams leidžiama tik dirbti gyvulių šėrikais.
Tarybos sprendimą apskundė teismui
Pakruojo rajono gyventojai ir toliau nepatenkinti 2005 metų kovo 24 dienos savo rajono Savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl kiaulininkystės kompleksų statybos Pakruojo rajone”. Neseniai pagalbos žmonės paprašė Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Rozalimo bendruomenės atstovė Genovaitė Valčiukienė prašė teismo panaikinti rajono tarybos sprendimą, nes prie pat gyvenvietės pastatyta didžiulė danų kiaulidė būtų kenksminga žmonių sveikatai. Be to, Rozalimo ir Dulkiškių gyvenviečių žmonės dėl to patirtų finansinių nuostolių.
Ieškinio pateikėjai tokį žingsnį grindžia ir tuo, kad už pusantro kilometro nuo gyvenviečių įsikūręs kompleksas panaikintų ne tik sanitarines zonas, bet vietos ūkininkams galimybes plėsti ekologinius ūkius. Tačiau ieškinio nagrinėjimas iki 2006 metų sausio 10 dienos atidėtas, nes į lapkričio 23 dienos teismo posėdį neatvyko ieškovų advokatas bei keletas liudytojų.
Dėl „Saerimner” kiaulių kompleksų statybų sustabdymo nepatenkinti pakruojiečiai kreipėsi pagalbos į Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską, o vasarą Vilniuje kaimiečiai surengė protesto akciją.
Tiktai spėlioja
Neseniai pasigirdo, kad daniškos kiaulės bus pervežtos į Rusiją, o gal ir į Ukrainą. Bendrovės „Saerimner” generalinis direktorius Klausas Baltsersenas dar pavasarį, pokalbio „Kauno dienos” redakcijoje metu, buvo prasitaręs, kad „nemalonu būti visą laiką medžiojamam”, žadėjo laikytis Lietuvos įstatymų. Tada šis vadovas vis tiek žadėjo Lietuvoje pastatyti dar 11 kiaulininkystės kompleksų, kuriuose būtų laikoma apie 300 tūkstančių gyvulių, dėl to investuotų apie 39 milijonus litų.
K.Baltsersenas žurnalistams pareiškė, kad jau lankėsi Rusijoje, kurios vadovai jo planus atseit sutikę su entuziazmu. Į pasiūlymus statyti milžiniškas kiaulides, anot šio vadovo, teigiamai sutikę ir Ukrainos valdininkai. Verslininkas nusivylęs ir ES paramos skirstymo principais, nes tvartų modernizavimui dar nesulaukė planuotų beveik 15 milijonų litų.
Kada iš Lietuvos „emigruos” pirmosios danų kiaulės, kol kas neaišku. Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Muzikevičius apie investuotojų iš Danijos planus tvirtino nieko nežinąs, nes „tokių dalykų su ministerija nederina”.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidentas, UAB „Dainiai” generalinis direktorius Kasparas Jurevičius nenustebęs tokiu konkurentų žingsniu, bet abejoja ar jau pastatyti tvartai liks tušti.
Kokių pasekmių gali turėti Lietuvai daniškų kiaulių išvežimas į Rytus, specialistai vieningos nuomonės neturi. Aišku, kad mažiau bus pažeista unikali Lietuvos gamta, bet nebus, kaip buvo žadėta, 39 milijonų litų investicijų. Lietuvos žemės ūkio rūmų vyriausioji specialistė gyvulininkystei Gintarė Kučinskienė „Kauno dienai” sakė, kad dėl užsieniečių invazijos mūsų kiaulių augintojai turėtų labiau pasistengti, ieškoti pažangių gamybos technologijų, kad išliktų konkurencinėje kovoje.
Julius Lenčiauskas