Europos Sąjungoje rūkalių skaičius vis labiau koncentruojasi tarp mažesnes pajamas gaunančių piliečių, socialiai labiau pažeidžiamose grupėse. Nustatyta, kad rūkančių moterų ir vyrų yra pastebimai daugiau tarp tų, kurių išsilavinimas ir socialinė padėtis yra žemesnė, o atlyginimas mažesnis.
Europos komisijos pradėta kampanija „HELP” ne tik skatina liautis rūkius, bet ir rūpinasi socialinės atskirties sumažinimu.
Rūkymo skirtumų tendencijos
1998 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas rodo, jog aukščiausiame visuomenės sluoksnyje dūmą traukia tik 12 proc. vyrų ir 10 proc. moterų, kai žemiausiose socialinėse grupėse rūko 40 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Ilgiausią rūkymo istoriją menančiuose kraštuose, ypač Šiaurės Europoje, šis žalingas įprotis yra tikriausia svarbiausia sergamumo ir ankstyvos mirties priežastis. Išssiplėtus ES į ją įsiliejant Rytų ir Centrinės Europos šalims, šie sveikatingumo skirtumai kelia dar didesnį susirūpinimą, mat vargingesnėse naujosiose ES narėse žmonių sveikata yra prastesnė nei Vakarų kraštuose.
Kodėl imama ir kodėl liaujamasi rūkyti
Dauguma pastovių rūkorių įninka dar paauglystėje. Mažiau besimokantys ir vargingesni paaugliai dažniau pradeda rūkyti ir įklimpsta į priklausomybę. Nepasiturintys jaunuoliai imasi cigaretės, nes:
trūksta rūkymo žalos suvokimo;
įtaką padaro rūkantys tėvai;
silpnas atsparumas tos pačios amžiaus grupės spaudimui;
vargina bėdos namie ir mokykloje;
turi psichologinių problemų.
Jau suaugę žmonės su mažesniu išsilavinimu ir pajamomis paprastai toliau rūko ir, net atsikratę šio įpročio, vėl griebiasi cigaretės. Daugumoje vargingesnių bendruomenių rūkymas yra priimtina socialinė norma, jose trūksta nusistovėjusios atpratinimo rūkyti kultūros. Nemenkai daliai žmonių rūkymas yra būdas malonumui pasiekti ir priemonė susidoroti su stresu, nuoboduliu, nepritekliumi.
Sėkmė mesti rečiau nusišypso tiems, kurie yra labiau pripratę prie nikotino, sutraukia daug cigarečių ir rūko nuo ankstyvo amžiaus, turi psichologinių problemų, trūksta socialinės paramos ir pasitikėjimo.
Tabakas ir nepriteklius
Tabako vartojimas padidina neturtą namų ūkiuose ir skurdina netgi nacionaliniu lygmeniu. Juk rūkalams išleisti pinigai yra pajamos, neskirtos būtiniems produktams kaip maistas, namų apyvokos daiktams pirkti, išsilavinimo reikmenims ir sveikatos priemonėms įsigyti. Neturtingieji santykinai išleidžia daugiau rūkalams nei pasiturintieji.
Apskritai šalių ekonomika nukenčia dėl rūkančių piliečių gydymo ir ankstyvų mirčių. Nustatyta, kad rūkymo sukeltiems sutrikimams gydyti yra skiriama nuo 6 proc. iki 15 proc. visų sveikatos apsaugos lėšų.
2005 m. vasarį daugumoje ES valstybių narių buvo ratifikuota Tabako kontrolės konvencija, nubrėžianti susidorojimo su rūkymu priemonių gaires. Jei kovos priemonės nepasieks žemiausių socialinių grupių, jose rūkymas gali ne tik toliau būti norma, bet netgi dar labiau įsigalėti.