Įspėjimas ir nelaukti svečiai
Apie energetikos įmonėms daromą spaudimą išdrįsęs prabilti viešai Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) vadovas Darius Nedzinskas vakar buvo priblokštas.
Šeštadienį „Lietuvos rytas” išspausdino rašinį, kuriame D.Nedzinskas pasakojo apie su Vilniaus meru Artūru Zuoku susijusių verslininkų vizitus bei siūlymus dalyvauti nešvariuose sandėriuose.
Pirmadienio vakarą verslininkas telefonu gavo žinutę: „Lazda turi du galus”.
Kitos dienos rytą sužinojo, ką tai reiškia.
Vakar Vilniaus Laurų gyvenvietėje, kur namą turi ir D.Nedzinskas, pasirodė nelaukti svečiai.
Statybų inspektoriai pirmą kartą po dvejų metų staiga nusprendė patikrinti, ar VP grupės sklype šios bendrovės darbuotojų ir kitų asmenų statomi arba jau pastatyti namai atitinka projektus.
VP grupė kontroliuoja ir Vakarų skirstomuosius tinklus.
„Mano namas baigtas. Tačiau kitiems pagrasinta atimti statybų leidimus”, – sakė D.Nedzinskas.
Paprastai tikrinama tada, kai statybos baigiamos ir savininkai siekia jas įteisinti.
Nustebino A.Zuoko interesai
Tuo tarpu energetikai vakar neslėpė nuostabos dėl Vilniaus savivaldybėje surengto Elektros energetikos įstatymo svarstymo.
Pasak akademiko Jurgio Vilemo, tai buvo pirmasis kartas, kai miesto meras parodė tokį susidomėjimą energetikos įstatymu: „Neteko girdėti, kad energetikos įstatymai būtų svarstomi kurioje nors kitoje savivaldybėje”.
Miesto problemomis turinčio rūpintis mero surengtos diskusijos tikslas – aiškintis, ar šis įstatymas nesudaro sąlygų korupcijai plisti Lietuvoje.
Tyrimai – priedanga spaudimui
D.Nedzinskas „Lietuvos rytui” praėjusią savaitę atskleidė naują verslo reketavimo schemą.
Subūrus ekspertus po korupcijos prevencija užsiimančio „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) vėliava ir pasitelkus paslaptingą Strateginių tyrimų institutą (STI) pateikiami įstatymų ar bendrovių veiklos tendencingi vertinimai.
Jais remiantis viešai pradedamos rengti šmeižto kampanijos.
Po to verslininkus aplankę svečiai pasiūlo, kaip išvengti nemalonumų.
Dabar energetikams daromas spaudimas pridengtas skambiai pavadintu antikorupciniu Elektros energetikos įstatymo tyrimu.
Kam tarnauja ekspertai?
Vilniaus savivaldybėje antradienį surengtoje diskusijoje dalyvavo ir „Lietuvos ryte” aprašyto dviejų pusbrolių valdomo Strateginių tyrimų instituto tarybos narys bei ekspertas Gytis Kaminskas.
Į šį chorą įsiliejo ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius bei TILS valdybos narys Raimondas Kuodis.
Pagrindiniais pranešėjais pakviesti šie ekspertai dar kartą išdėstė nuomonę, esą įstatymas suteikia neribotas galias skirstomųjų tinklų savininkams manipuliuoti didinant elektros kainas bei užkerta kelią konkurencijai.
Kritikos sulaukė ir savarankiškai veikianti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuriai įstatymas esą leidžia susitarti su verslininkais, kokio dydžio kainas nustatyti.
Beje, vakar ši komisija paskelbė, kad kitais metais elektros kainos vartotojams nesikeis.
Šališki vadinamųjų ekspertų samprotavimai papiktino energetikus. Griežčiausiai jų kalbas įvertino Lietuvos energetikos instituto tarybos vadovas akademikas J.Vilemas, kai kurias išvadas atvirai pavadinęs nesąmonėmis.
Akademikui susidarė įspūdis, kad garsiai iš įvairių tribūnų savo mintis reiškiantys ekspertai iš esmės nesupranta, kaip veikia energetikos sistema, net nėra perskaitę su tuo susijusių teisės aktų.
J.Vilemas įžvelgė ir politinę šių procesų potekstę: „Visos partijos stengėsi išnaudoti energetikos ūkį ir daro tai iki šiol”.
Meras neslėpė pykčio
„Lietuvos rytas” paklausė Vilniaus mero, kodėl Elektros energetikos įstatymas yra svarstomas Vilniaus savivaldybėje.
– Ar yra sąrašas temų, kuriomis aš, kaip Artūras Zuokas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, negaliu domėtis? Jeigu yra, išspausdinkite, aš pasvarstysiu, – atrėžė Vilniaus meras.
– Šį pasitarimą surengė miesto meras ar partijos vadovas?
– Miesto meras. Kaip jums patinka, taip ir spausdinkite. Diskusija. Problemos. Interesai. Jų sprendimas. Vilniaus mieste gyvena 600 tūkstančių žmonių. Elektros, dujų, šilumos, vandens kainos yra labai svarbios kiekvienam gyventojui ir verslui.
– Galbūt tokias diskusijas derėtų rengti Seime, pavyzdžiui, jūsų partijos frakcijoje?
– Nemanyčiau, kad kas nors man gali nurodinėti, kuo turiu domėtis, kuo turiu nesidomėti, kur reikšti savo nuomonę, kur – ne.
– Manote, miesto savivaldybė yra geresnė vieta diskutuoti apie visos šalies problemas?
– Svarbiausia yra atvira, vieša diskusija. Labai svarbu, kad būtų dar daugiau tokių vietų, kur žmonės keltų klausimus ir ieškotų geriausių sprendimų.
– Ar jūs pats užsakėte Strateginių tyrimų institutui atlikti šio įstatymo ekspertizę?
– Ne, neužsakiau, bet palaikau bet kurios institucijos atliekamus tokius tyrimus.
Ir Strateginių tyrimų institutas atliko ne vieną užsakymą.
– Paaiškėjus, kad šio instituto išvados kelia abejonių, jūsų patarėja Rūta Vainienė pasiūlė dėl šio įstatymo kreiptis į tarptautinius specialistus. Vadinasi, spaudimas tęstųsi toliau.
– Tai tik idėja. Kadangi šiandien viską bandoma primityvinti ir vertinti tik per interesų prizmę, nevengiant kaltinimų, tai tokioje terpėje sunku tikėtis objektyvaus vertinimo dėl keliamo triukšmo. Tai gal vienintelė išeitis – tarptautiniai ekspertai.
– O kas sumokėtų už tarptautinį tyrimą?
– Sumokėti yra daug būdų. Galbūt Ūkio ministerija, galbūt galima kreiptis į ES struktūras.
– Jūs tikriausiai atkreipėte dėmesį į publikaciją, iš kurios galima numanyti, kad jūs esate prisidėjęs prie VST šantažavimo?
– Jeigu taip yra, siūlau nueiti į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą ir paduoti mane į teismą.
Perdėta reakcija ir manęs šmeižimas rodo, kad kažkas energetikos sistemoje yra negerai.
Laukia verslininkų sprendimo
Vakar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas „Lietuvos rytui” pareiškė, kad verslininkams žinia pasiųsta: „Turi būti jų apsisprendimas, ar jie sutinka ateiti pas mus ir papasakoti apie tai, ką jie kalbėjo viešai”.
STT vadovas teigė, kad, be viešo tyrimo, kuriuo būtų suinteresuoti apie šantažą prabilę verslininkai, dar yra ir kitas kelias – iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą pagal žiniasklaidoje pateiktus faktus.
„Jei niekas mums papildomai nieko nepasako, pasiliekame įstatymuose numatytą galimybę daryti informacijos patikrinimą operatyviniais metodais. Bet, žinoma, viešai apie tai nekalbama”, – pridūrė P.Malakauskas.
Komisija ketina tartis
Galimos korupcijos apraiškų Vilniaus miesto savivaldybėje ieškančios Seimo laikinosios komisijos nariai šiandien tarsis, ar nereikėtų praplėsti dabar atliekamo tyrimo.
Tačiau komisijos vadovė Loreta Graužinienė teigė, kad vien komisijos narių sprendimo praplėsti tyrimą neužtektų: „Žiniasklaidoje pateikti nauji faktai neapima mūsų komisijai Seimo suformuluotos užduoties. Todėl reikėtų kreiptis į Seimą, kad šis papildytų savo ankstesnį nutarimą”.
Naujas reiškinys baugina
Bandymais verslininkų šantažo ginklu paversti su korupcija kovojančias organizacijas susidomėjo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas.
Politikas įsitikinęs, kad šią temą greičiausiai teks nagrinėti ir jo vadovaujamam komitetui. „Ar visada švari, skaidri, sąžininga ir atitinkanti visuomenės interesus yra kova su korupcija?
Toks iškilo klausimas ir į jį, be abejo, reikia atsakyti, nes pateikti faktai kelia nerimą”, – sakė A.Sadeckas. Pasak parlamentaro, šalies įstatymai korupciją pripažįsta grėsme nacionaliniam saugumui: „Jei korupciją laikome grėsme, tai nė kiek ne mažesnį pavojų nacionaliniam saugumui kelia ir išvirkščia kova su korupcija”.
Be to, politikas mano, kad teisėsaugos institucijos privalo susidomėti metodais, apie kuriuos „Lietuvos ryte” prabilo verslininkai.
„Kita vertus, ar šiandien mes pajėgūs kovoti su tokiu reiškiniu, kai pati kova su korupcija virsta korupcija? Aš labai abejoju, ar kas nors profesionaliai galėtų kovoti su šiuo visiškai nauju iššūkiu”, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
Ramunė Sotvarienė,
Tadas Ignatavičius