Nevyriausybinės organizacijos „Žalioji banga” aktyvistams praėjusią savaitę paskelbus niūrią prognozę, esą uostamiesčiui gresia tapti dykviete, Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus specialistai suskubo tvirtinti taip tikrai neatsitiksiant.
Tačiau ir miesto valdžia pripažįsta, kad Klaipėdos žaliųjų plotų, medžių, krūmų išsaugojimo srityje ne viskas iki galo sustyguota.
Nors tai, pasak valdininkų, esantys ne tokie trūkumai, dėl kurių reikėtų taip triukšmauti.
Mato vieną medalio pusę
Jei Klaipėdoje ir toliau beatodairiškai bus kertami medžiai ir krūmai, naikinami kiti žalieji plotai, netrukus pasijusime gyveną lyg aerodrome, – gąsdina miestelėnus žalieji ir jų rėmėjai.
Miesto valdžiai mesti kaltinimai skamba išties grėsmingai. Pasak jų, katastrofišką uostamiesčio želdynų būklę liudijanti elementari statistika: 2004 metais mieste iškirsta 1200, o per devynis šių metų mėnesius – net 1600 medžių, be to, statyboms paaukota tūkstančiai kvadratinių metrų žaliųjų plotų.
Apkaltintieji tokiu „vandalizmu” žaliųjų ir jiems prijaučiančiųjų pateiktą, o vėliau ir žiniasklaidos pagarsintą informaciją teigia esant vienpusišką ir aiškiai tendencingą.
Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, medžiai Klaipėdoje išties kertami, ir tai esą neišvengiama. Kita vertus, sakė valdininkė, kur kas daugiau jų atsodinama.
Pastarasis faktas į kryžiaus žygį pakilusiems žaliesiems kažkodėl pasirodė nesąs vertas dėmesio.
Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus duomenimis, 2003 m. mieste iš viso buvo iškirsta 1833, 2004-aisiais – 1162, 2005-aisiais – 1704 medžiai. Atsodinta atitinkamai 1756, 1894 ir 2590 medžių.
Lygiai tokia pati tendencija, „Vakarų ekspresui” sakė D. Berankienė, išryškėja ir ėmus skaičiuoti krūmus. 2003 metais jų sunaikinta 40, 2004-aisiais – 836, 2005-aisiais – 3895. Pasodinta atitinkamai 1597, 2887 ir 3895 vienetai krūmų. Pasak D. Berankienės, net ir mokinukui iškart būtų aišku, kad krūmų Klaipėdoje treti metai iš eilės atsodinama keliskart daugiau nei buvo sunaikinta.
To paties principo – „ką sunaikinai – atkurk”, – pasakojo Aplinkos kokybės skyriaus vedėja, laikomasi ir žolynų atžvilgiu. Teigiamo balanso, pasak D. Berankienės, nepavyko išlaikyti tik 2005-aisias. Šiais metais uostamiestyje sunaikinta 97 tūkst. 466 kv. m žolynų, o atkurta tik 51 tūkst. 918 kv. m.
Tokie dalykai, pasak D. Berankienės, negali nekelti nerimo. Antra vertus, sakė valdininkė, su šia problema susiduria ne tik Klaipėda, bet ir kiti didieji šalies miestai. Žolynų plotų mažėjimą lemia sparti miestų urbanistinė plėtra, didėjantis užstatymo tankis.
Pasak D. Berankienės, miestui pardavus keletą didelių sklypų, juose iškart buvo pradėta stambių objektų, tokių kaip prekybos centrai BIG pietinėje miesto dalyje, „Rimi” ties Baltijos ir Taikos pr., baldų centras Dubysos g., gyvenamųjų namų kvartalas Liepojos g. ir daugelio kitų, statyba.
Antra vertus, sakė D. Berankienė, jų savininkai žolynų netektį įpareigoti kompensuoti medžiais ir krūmais.
Karščiausias taškas – Turgaus gatvė
Pasak uostamiesčio želdynais besirūpinančio sambūrio dalyvių, paskutiniu lašu, perpildžiusiu jų kantrybės taurę bei paskatinusiu organizuotai pasipriešinti miesto augmenijos naikinimui, tapo ketinimas iškirsti liepas rekonstruojamoje Turgaus gatvėje.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pripažino žaliųjų ir jų rėmėjų kritiką esant iš dalies teisingą – Turgaus gatvės želdynų rekonstrukcijos projektas kol kas išties nėra parengtas. Antra vertus, sakė J. Simonavičiūtė, kol tokio projekto nėra, nė vienas medis Turgaus gatvėje nebus nė pirštu paliestas.
Pasak D. Berankienės, specialistai savo žodį jau tarė. Tam, kad būtų galima pateikti svarias išvadas, Savivaldybės iniciatyva buvo surengtos dvi Turgaus gatvėje augančių liepų apžiūros. Specialistų verdiktas, pasak valdininkės, buvo negailestingas – medžiai sunkiai serga.
Lapkričio 10 d. liepų Turgaus gatvėje būklę tyręs Aplinkos ministerijos Miško sanitarinės apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Grigaliūnas nustatė, kad apie 40 proc. medžių turi nuo kelių dešimčių centimetrų iki kelių metro ilgio atviro tipo žaizdų, be to, pavieniai medžiai yra drevėti.
Puvinys, pasak eksperto, yra pažeidęs apie 90 proc. medžių. Supuvusios medienos dalis atskirų medžių kamienuose svyruoja nuo 2 iki 79 proc. Vidutiniškai yra išpuvę 33 proc. stiebo skersmens, arba trečdalis kamieno. Savivaldybė raštu buvo informuota, kad smarkiai puvinio pažeisti medžiai papūtus stipresniam vėjui gali ir neišlaikyti.
Lapkričio 14 d. liepas Turgaus gatvėje apžiūrėję Savivaldybės, universiteto, Klaipėdos m. aplinkos apsaugos agentūros ir jau minėtosios tarnybos specialistai tik patvirtino pirmosios ekspertizės išvadas.
Taigi liepų Turgaus gatvėje likimas aiškus – jos bus kertamos. Kartu, sakė D. Berankienė, pradėtas rengti gatvės želdinių rekonstrukcijos projektas. Šis darbas patikėtas Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus specialistams.
Pasak D. Berankienės, vietoj iškirstų liepų ketinama pasodinti 80-90 rausvažiedžių kaštonų. Rekomenduojama, kad jų apimtis būtų ne mažesnė nei 25-30 cm, aukštis – 5-6 metrai.
Antra vertus, sakė D. Berankienė, vienas dalykas medį pasodinti, kitas – deramai jį prižiūrėti. Tai, kad ši sritis smarkiai šlubuoja, „Vakarų ekspresui” akcentavo ir J. Simonavičiūtė.
Politikams irgi įdomu
Visa ši informacija buvo pristatyta ir šią savaitę posėdžiavusiems Savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto nariams. To jie pareikalavo sureagavę į visuomenės kritiką.
Pasak Artūro Šulco, nėra gerai, kai Savivaldybės specialistai neturi aiškaus plano, kur, kiek ir kokius medžius artimiausiu metu ketinama sodinti. Komiteto nariai iki kito posėdžio pageidavo gauti bent tokių vietų sąrašą.
Jų, D. Berankienės teigimu, miesto teritorijoje nėra daug. Padėtis turėtų pasikeisti ateinančiais metais, kai pietinėje miesto dalyje bus pradėtas veisti kadais suplanuotas poilsio parkas. Čia ketinama pasodinti per tūstantį įvairių medžių ir dekoratyvinių krūmų.
Vilija Šilinienė