Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai manipuliuoja savo galiomis – net minimaliai nepasirūpinę tėvų socialiniu švietimu, valdininkai skuba vaikus uždaryti į valstybinius globos namus.
Biurokratai dažniausiai teisinasi, kad paimdami vaikus iš tėvų tenorėjo pastaruosius „pagąsdinti”. Tačiau tokiems vaikų teisių gynėjams nesvarbu, kad vaikui sukeltas stresas gali turėti pasekmių visą tolesnį jo gyvenimą.
Šiomis dienomis į savo gimtąjį Reškutėnų kaimą Švenčionių rajone turėtų grįžti keturi Danguolės Rimšelytės (gim. 1971 m.) ir Audrio Sakalio (gim. 1968 m.) vaikai. Už tai vaikai turėtų būti dėkingi Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei.
Kontrolierė iš vienos vaikų teises ginančios organizacijos gavo skundą, kuriame teigiama, kad Švenčionių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) darbuotojai gali piktnaudžiauti savo pareigomis. Pasak skundo autorių, valdininkai kaip įmanydami stengiasi užpildyti valstybinius Švenčionėlių vaikų globos namus. Jeigu kurioje nors rajono šeimoje kyla bent mažiausias įtarimas, kad tėvai girtauja ir neprižiūri vaikų, savivaldybės tarnautojai iš karto juos pristato į globos namus.
„Mes ne kartą buvome išreiškę poziciją, kad vaikus iš šeimos galima paimti tik išimtiniais atvejais, kai jų gyvybei gresia pavojus, – sakė Šalaševičiūtė. – Tačiau tirdami žmonių skundus vis dažniau susiduriame su situacija, kai VTAT darbuotojai vaikus iš tėvų atima prievarta ar apgaulės būdu. Manome, kad net ir šiuo atveju vaikus reikėtų apgyvendinti ne valstybiniuose vaikų globos namuose, o šeimynose – jose vaikui būtų lengviau pritapti”.
„Mes norime kuo greičiau pas mamytę”, – nedrąsiai glausdamiesi prie kontrolierės sakė mažamečiai.
Mažiausiajai dukrai prireikė net mėnesio, kol ji prisitaikė prie gyvenimo globos namuose. Nors ją dažnai lankė tėvai, mergaitė net apie mėnesį su auklėtojais vengė kalbėtis.
Dainius Sinkevičius