Efektyvesnę saugaus eismo prevenciją žadama užtikrinti ir atidžiau stebint policininkų darbą
Praėjusį penktadienį Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos vadovai pateikė spalio, kuris buvo paskelbtas „Saugaus eismo mėnesiu”, avaringumo statistiką ir pristatė technines priemones, kuriomis ketinama efektyviau koordinuoti pačių pareigūnų darbą.
Skaičiai niūrūs
Per minėtąjį „Saugaus eismo mėnesį” incidentų keliuose ir sužeistųjų net tik nesumažėjo – jų gerokai padaugėjo. Palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu – eismo įvykių šiemet padaugėjo 61, sužeistųjų – 126.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis pripažino, kad guostis galima nebent tuo, jog šiemet per saugaus eismo mėnesį žuvo dviem žmonėmis mažiau nei pernai spalį, kai avarijose žuvo 82 žmonės.
„Sutaupėm dvi gyvybes ir išvengėme tokio drastiško tragedijų keliuose augimo, koks buvo fiksuotas analogišku laiku pernai (2004-aisiais žuvo net 44 proc. eismo dalyvių daugiau nei 2003-iųjų spalį).
Šiemet spalį užregistruota 150 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai. Tai 31 įvykiu daugiau nei 2004-ųjų spalį.
Tarp žuvusių nepilnamečių – 5 keleiviai, 5 pėstieji (4 žuvo dėl savo neatsargumo), 1 dviratininkas”, – vardijo S.Skvernelis.
Statistika liudija, kad šiemet daugiausia avarijose žuvo pėsčiųjų ir keleivių. Spalį įvykusiose avarijose žuvo 29 pėstieji, 24 keleiviai, 14 dviratininkų ir 13 vairuotojų. Tarp sužeistųjų – daugiausia keleivių ir vairuotojų. Avarijose buvo sužeista 318 keleivių, 267 vairuotojai, 223 pėstieji.
Dėl vairuotojų kaltės įvyko 531 eismo įvykis – tai 73 įvykiais daugiau nei pernai tuo pat metu. Neblaivūs vairuotojai padarė 75 eismo įvykius – 2 įvykiais mažiau nei pernai spalį. Per 2004 metų spalį neblaivūs vairuotojai padarė 16,8 proc. visų eismo įvykių dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės. Per 2005 metų spalį neblaiviems vairuotojams teko 14,1 proc. visų eismo įvykių dėl vairuotojų kaltės dalis.
Pasakodami, kaip buvo siekiama sustabdyti tragedijas keliuose, S.Skvernelis ir Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Vytautas Navickas teigė, jog saugaus eismo akcijos „Spalis – saugaus eismo mėnuo” metu Viešosios policijos eismo priežiūros padalinių pareigūnai suorganizavo 243 reidus, kurių metu buvo matuojamas važiavimo greitis ir tikrinama, ar vairuotojai nėra apsvaigę nuo alkoholio.
Taip pat įvyko 169 tikslinės policinės priemonės, kurių metu buvo tikrinama autobusų, mikroautobusų, taksi ir kitų transporto priemonių techninė būklė. Organizuota 80 susitikimų su savivaldybių, švietimo, aplinkos apsaugos, darbuotojais. Šaulių sąjungos, policijos rėmėjais, savo iniciatyva sukurti akcijai skirti plakatai, šviesą atspindinčių liemenių dalijimas, reportažų apie eismo dalyvių elgesį kelyje kūrimas ir t.t.
Policijos pareigūnai iš viso aplankė 340 mokyklų ir kitų vaikų ugdymo įstaigų, kur buvo organizuoti pokalbiai saugaus eismo tema. Taip pat nemažai bendrauta su žiniasklaidos atstovais, organizuoti susitikimai su dvasininkais, kurie irgi aktyviai įsijungė į agitacinį darbą.
„Mes norėjome atkreipti visuomenės dėmesį į eismo saugumo problemas. Policija ne tik organizavo reidus, bet ir vykdė švietėjišką veiklą. Dviratininkai ir pėstieji gavo atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes, buvo su jais bendraujama. Tikimės, kad tai turėjo įtakos keičiant žmonių požiūrį į savo saugumą kelyje”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V.Navickas.
S.Skvernelis pripažino, kad būtų naivu tikėtis, jog, paskelbus akciją, visi staiga taps drausmingi ir pavyks išvengti avarijų.
„Žmonės nesuvokia to pavojaus, kuris jų tyko kelyje. Niekada negalvoja, kad išeidami į mokyklą ar į darbą gali negrįžti patys ar jų šeimos nariai. Pavojus patekti į eismo įvykį keliolika kartų yra didesnis, nei patekti į kitą nelaimingą atsitikimą”, – sakė S.Skvernelis.
Beje, akcijos metu buvo išrinktas saugiausias miestas ir saugiausia rajono savivaldybė. Miestų ir rajonų savivaldybių pastangas vertino speciali komisija, sudaryta iš policijos pareigūnų, valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų.
Saugiausio eismo miestu paskelbtas Panevėžys, saugiausio eismo savivaldybe – Jonavos rajonas. Kėdainių rajono savivaldybė pripažinta labiausiai besirūpinanti vaikų saugumu keliuose ir gatvėse. Be to, buvo apdovanoti ir policijos padaliniai, energingiausiai ir efektyviausiai dirbę prevencinį darbą.
Beje, policija saugaus eismo akcijai negavo jokios papildomos finansinės paramos, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė, nes konkursai, kaip panaudoti turimus išteklius, neįvyko.
Nauji kontrolės instrumentai
Kalbėdamas apie būdus, kuriais policija ateityje sieks efektyviau dirbti keliuose, S.Skvernelis pareiškė nemažai vilčių siejąs su patruliniuose automobiliuose įdiegta nauja kontrolės sistema.
„Kiekvieną dieną patruliams yra formuluojamos užduotys, kur jie turėtų budėti ir kokiems dalykams skirti pagrindinį dėmesį. Lig šiol iš esmės mes neturėjome jokių galimybių kontroliuoti, kaip jie vykdo savo funkcijas ir netgi kaip patys elgiasi kelyje. Dabar apie patrulių darbą galime žinoti itin daug ir kur kas efektyviau jį kontroliuoti”, – džiaugėsi S.Skvernelis.
Policijos eismo priežiūros tarnybos veiklos administravimo skyriaus viršininkas Aleksandras Anulevičius, kalbėdamas apie naujos sistemos veikimo mechanizmą, pasakojo, jog kiekvienas ekipažas, išvažiuodamas į budėjimą, gauna specialų ryšio aparatą, primenantį mobiliojo ryšio telefoną. Šis, priklausomai nuo parinktos kompiuterinės programos, tam tikrais laiko intervalais siunčia informaciją į policijos dispečerinę apie ekipažo buvimo vietą, judėjimo kryptį ir greitį.
„Visų pirma mes tiksliai matome, kur kuriuo metu kokie ekipažai yra ir ką geriau siųsti į vieno ar kito eismo įvykio vietą, galime kur kas operatyviau suteikti pagalbą. Taip pat galima kontroliuoti, ar ekipažas tiksliai vykdo jiems pateiktas užduotis ir ar iš tiesų patruliuoja avaringiausiose kelio ruožuose, vadinamuose „juodosiomis dėmėmis”. Jei jie „medžioja” greičio mėgėjus sąlyginai nepavojingose vietose, jei patys juda tarkim 130 km/val. greičiu, tokiems pareigūnams galime pareikšti pretenzijas”, – aiškino A.Anulevičius.
Veiklos administravimo skyriaus viršininkas patikino, kad išjungti šį ryšio aparatą pareigūnams yra draudžiama.
„Kadangi jis gali siųsti tikrai daug informacijos, mes žinome netgi tokias smulkmenas, ar aparato baterija yra nusilpusi. Svarbu ir tai, kad ši technika leidžia vienu mygtuko paspaudimu išsikviesti papildomą pagalbą”. Ją galima užprogramuoti taip, kad pasikeitus aparato padėčiai – tarkim, iš vertikalios perėjus į horizontalią, SOS signalas išsiunčiamas automatiškai”, – pasakojo pareigūnas.
Šią kontrolės sistemą su programine įranga Eismo priežiūros tarnyba įsigijo spalio viduryje už 25 000 litų.
Biurokratizmo turėtų mažėti
Pareigūnai atkreipė dėmesį į dar vieną iniciatyvą, kurią „konvertuoti” į įstatymų paragrafus tikimasi kitais metais.
„Šiuo metu policija atlieka tikrai labai daug nereikalingo darbo, formindama techninius eismo įvykius. Vairuotojai įpratę kviesti patrulius į visų, net ir pačių smulkiausių, avarijų vietas, nors visiškai akivaizdu, kaip ir kodėl incidentas įvyko bei kas yra kaltininkas. Tokiais atvejais visiškai pakaktų patiems nubraižyti elementarią tokio įvykio schemą, paskambinti į policiją, kad jie tik užregistruotų patį faktą, o po to kreiptis tiesiai į draudimo bendroves”, – dėstė S.Skvernelis.
Komisaro teigimu, Vilniuje jau pradėtos platinti tipinės panašių eismo įvykių fiksavimo schemos ir rekomendacijos, kaip tokiais atvejais derėtų elgtis. Policija ketina šią informaciją bei specialius informacinius filmukus išplatinti interneto kanalais, degalinėse bei kitose vairuotojų lankymosi vietose dalydama kompiuterinius diskus.
Renaldas Gabartas