Garsusis gitaros meistras Francis Goya pažadėjo sugrįžti į Lietuvą. Ketvirtadienio vakarą klaipėdiečiams grojęs atlikėjas jau paprašė organizatorių pasiūlyti jam lietuvišką kūrinį, kurį jis per kitą savo koncertą galėtų atlikti gitara.
F. Goya prašo organizatorių visiems lietuviams gerai pažįstamo kūrinio, kad girdėdama jį skambant publika norėtų niūnuoti kartu.
„Niekada nesitikėjau tokio pasisekimo. Tikrai”, – koncertui pasibaigus nenorėjusiems jo paleisti klaipėdiečiams prisipažino žvaigždė iš Belgijos. Sužavėti žiūrovai – Koncertų salė buvo pilnutėlė – niekaip nenorėjo liautis ploję ir iš pagarbos legendiniam gitaristui buvo pakilę nuo savo kėdžių. F. Goya neslėpė esąs labai sujaudintas. „Jūs turite programą? Kokios norėtumėte dainos, kad aš pagročiau?” – tebeplojančių žiūrovų paklausė F. Goya. Prieš galutinai paliekant sceną jam teko sugroti dar vieną savo kūrinį – pasaulinį pripažinimą jam pelniusią „Nostalgia”. Atlikėjas prisipažino, kad jei ne „Nostalgia”, jis šioje scenoje nestovėtų.
Koncerte, kurį skirstydamiesi žiūrovai vadino geriausiu metų renginiu, F. Goya su muzikantais atliko savo bei tokių garsenybių kaip Eltonas Džonas, Erikas Klaptonas ir kt. kūrinius.
Koncerto metu F. Goya daug bendravo su publika.
„Kai buvau labai jaunas, dvidešimties metų, su roko grupe grodavome diskotekoje… Ten dainavo ir toks jaunuolis, vardu Eltonas Džonas… Tuomet jis dar nebuvo garsus”, – pasakojo žiūrovams gitaristas ir po akimirkos suskambo pirmieji žinomos E. Džono dainos „Sorry seems to be the hardest word to say” akordai.
F. Goya šmaikštavo ir vėliau.
„Kai kurie žmonės sako, kad aš esu panašus į vieną Anglijos atlikėją – į Eriką Klaptoną… Ar taip? – kreipėsi į salę jis. – Aš manau, kad ne, bet vis tiek sugrosiu jums vieną jo kūrinį.” F. Goya sugrojo E. Klaptono hitą „Change the world”, dar kartą įrodydamas susirinkusiesiems, kad jis – tikras gitaros virtuozas. Staiga nuo fortepijono pakilo vienas iš gitaristo muzikantų, prancūzas pianistas Žanas Lukas Drionas (Jean-Luc Drion). Iš pradžių jis smagino žiūrovus ragindamas juos spragsėti pirštais. Kiek vėliau, prancūzui paliepus, visa salė jau klusniai plojo. „Neįsivaizduoju, ką be jo daryčiau”, – kolegai šiltų žodžių negailėjo F. Goya.
Beje, per pertrauką fojė pardavinėti žvaigždės kompaktiniai diskai (kaina – 35 Lt) buvo išgraibstyti per keletą minučių.
Atlikdamas paskutinę koncerto dainą, F. Goya vėl kreipėsi į publiką: „Per šį kūrinį galite daryti ką tik norite – galite šaukti, galite šokinėti… Tik negadinkite salės”, – paprašė gitaristas, beje, negailėjęs komplimentų naujajai miesto Koncertų salei. Baigdamas pasirodymą F. Goya nuoširdžiai dėkojo ne tik savo grupei bei koncertuose Lietuvoje jiems talkinusiems lietuviams iš simfoninio orkestro, bet ir salės techniniam personalui. To iki šiol neteko girdėti nė vienos Lietuvos ar užsienio žvaigždės koncerte.
Po koncerto F. Goya dar kartą pasirodė žiūrovams fojė – dalijo autografus. Aplink atlikėją susispietė didžiulis gerbėjų būrys.
Gitaros meistro pasirodymus Vilniuje ir Klaipėdoje rengusios VšĮ „Klasikos projektai” atstovai apie F. Goya atsiliepė kaip apie labai malonų, nuoširdų ir jokių įnoringos žvaigždės požymių neturintį žmogų. Prieš koncertą duodamas interviu „Vakarų ekspresui” F. Goya šiuos žodžius tik patvirtino.
1946-aisiais Belgijos mieste Ljieže gimęs atlikėjas sako puikiai prisimenantis dieną, kai tėvai jam padovanojo pirmąją jo gitarą. Jautėsi lyg devintame danguje. Gitara buvo elektrinė, o mažajam Franciui tuomet tebuvo dvylika. Paklaustas, ar vis dar saugo savo pirmąją gitarą, F. Goya apgailestavo: deja, jos jau nebeturi. Kartą turėjo groti lauke, pradėjo snigti ir gitara sugedo… „Ech, ji tiesiog sugriuvo”, – gūžteli pečiais žvaigždė. Šiuo metu F. Goya turi septynias gitaras. Kiek jų turėjo per visą gyvenimą, nebesuskaičiuoja. Gitara jam – labai brangi. Ypač mėgsta groti klasikine – elektrinės gitaros ne taip prie širdies.
„Muzika man teikia didžiulį malonumą. Niekada nebuvau nuo jos pavargęs. Galbūt todėl, kad muzikos nelaikau savo darbu, nors ir uždirbu iš jos pinigus. Tai – mano hobis”, – kalbėjo F. Goya.
Beje, tikrasis atlikėjo vardas – Francis Weyer. Goya pseudonimu jis pasivadino būdamas 29-erių. „Man pasiūlė ir aš pagalvojau – neblogai skamba. Tiesa, Prancūzijoje taip pat buvo vienas Goya, bet pamaniau, kad nieko tokio”, – šypsojosi gitaristas.
Atlikėjas sako iki šiol negalįs paaiškinti, kas lėmė tokią didelę jo pirmojo kūrinio „Nostalgia” (kompoziciją sukūrė F. Goya tėvas, o jis ją aranžavo) sėkmę. „Nostalgia” savo laiku tapo auksiniu ir platininiu ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Pietų Amerikoje.
„Šis kūrinys labai romantiškas, galbūt todėl jis ir patiko žmonėms. Žinoma, į jį įdėjau ir dalelę savo širdies.”
F. Goya sako, kad sunkiausia ne pradėti muzikinę karjerą ir išpopuliarėti, o įgytą populiarumą išlaikyti. „Tapti atlikėju nėra sudėtinga, čia daug lemia sėkmė. Tačiau reikia daug dirbti, kad sugebėtum neprarasti to, ką pasiekei”, – sako žvaigždė.
Paprašytas papasakoti apie asmeninį gyvenimą, F. Goya sakė gyvenantis nedideliame Vaterlo miestelyje. „Čia jaučiuosi labai gerai. Mudu su žmona kartu jau beveik keturiasdešimt metų. Kartu sutiksime ir senatvę. Mūsų dvi dukterys jau suaugusios ir turi savo gyvenimą”, – pasakojo jis. Kaip F. Goya įsivaizduoja savo senatvę? „O, kai man bus septyniasdešimt, būsiu jau tikrai labai senas, – juokiasi. – Tačiau tikiuosi, kad vis dar grosiu. Norėčiau vidumi nepasenti. Tačiau iš tikrųjų šie dalykai yra sunkiai kontroliuojami.”
Giedrė Petkevičiūtė