Pelningos energetikos įmonės junta didėjantį spaudimą dalyvauti išplaunant verslo pinigus ir papildyti juodąsias politinių grupių kasas.
Atsisakiusios dalyvauti dirbtiniuose sandoriuose bendrovės susiduria su šantažu, kuris vykdomas pasitelkus teisės, ekonomikos ekspertus bei visuomenėje puikiai žinomas organizacijas.
Tarp jų – nepakantumą korupcijai turintis skatinti „Transparency International” Lietuvos skyrius bei prieš metus aktyviai reikštis pradėjęs Strateginių tyrimų institutas.
„Ilgą laiką manėme, kad puolimas, kurį patiriame, yra skirtingų požiūrių į ekonomiką arba kompetencijos stokos padarinys. Dabar neturime abejonių – mus agresyviai bandoma įtraukti į nešvarius žaidimus”, – „Lietuvos rytui” prisipažino Vakarų skirstomųjų tinklų generalinis direktorius Darius Nedzinskas.
Ši bendrovė – ne vienintelė, kurios vadovai neoficialiuose pokalbiuose pasakoja šiurpias istorijas. Tačiau kiti pabūgo kalbėti viešai.
Keistų sutapimų virtinė
Vakarų skirstomuosius tinklus (VST) privatizavę verslininkai sako negalintys tiksliai atkurti, kada atsirado nuojauta, jog jie atsidūrė rimtų veikėjų taikiklyje.
Po įmonės privatizavimo nuolat kylantį šurmulį dėl beveik kiekvieno jų veiksmo jie laikė normaliu dalyku – nauji rinkos žaidėjai dažnai sulaukia įtaraus dėmesio.
Iš pradžių nekėlė įtarimų ir po viešos kritikos pliūpsnių į svečius lyg netyčia užsukantys plačiai šalyje dėl ryšių su kai kuriais politikais pagarsėjusių bendrovių vadovai, jų kvietimai kartu medžioti.
Kalbant nuskambėdavo mintis, jog visada yra galimybių „sutvarkyti” rūpesčių keliančius reikalus, tiktai reikia „dirbti” su rimtais žmonėmis.
Kiek vėliau VST vadovai sulaukė konkrečių pasiūlymų. Politinės korupcijos skandale minimas verslininkas (redakcijai jo tapatybė žinoma) pasiūlė bendradarbiauti išplaunant VST lėšas.
Juodosios kasos schema
„Mums buvo išdėstytos machinacijų schemos. Pagal jas reikėtų pirkti paslaugas iš tam tikrų įmonių kelis kartus padidintomis kainomis.
Dalis sumokėtų pinigų būtų sugrąžinta kaip mokestis už dalyvavimą aferoje. Juodieji pinigai gali būti atiduoti grynaisiais arba pervesti į nurodytą sąskaitą lengvatinių mokesčių šalyje.
Pasiteiravome, kokiu būdu legaliai už paslaugas pervestos lėšos paverčiamos juodaisiais pinigais. Buvo paaiškinta, kad galima imituoti paslaugų pardavimą kitoms grupei priklausančioms įmonėms. Po kelių tokių operacijų pėdsakai išnyksta”, – pasakojo verslininkai.
Pinigai gali būti paimti ir kitu būdu – prieš tai juos pervedus į svetur įregistruotas įmones, apie kurias informacija neteikiama.
Iš bendrovių išplautos lėšos skiriamos palankius sprendimus priimantiems politikams, jų bendražygiams sutelkti, visuomenės ir ekspertų nuomonei formuoti.
Taikiklyje – valstybės įmonė
„Mūsų tikslas – dirbti skaidriai. Be to, privačios bendrovės savininkams iš principo nenaudinga plauti verslo lėšas.
Išgirdęs tokį argumentą, vienas „patarėjų”, atstovaujantis verslo grupei, kuri siejama su Liberalų ir centro sąjungos lyderiu Vilniaus meru Artūru Zuoku, samprotavo, kad reikia žvelgti plačiau”, – pasakojo D.Nedzinskas.
Esą pavertus VST nuostolinga bendrove, atsirastų įtikinamas argumentas, kodėl atėjo laikas didinti elektros kainą.
Bet svarbiausia, kad pelninga ir pagal modernius standartus veikianti bendrovė yra rakštis, siekiant paimti į privačias rankas valstybei priklausančius Rytų skirstomuosius tinklus (RST).
Jeigu abi elektros paskirstymo bendrovės vos sudurtų galą su galu, atsirastų galimybė už dyką išsinuomoti RST. Kitaip sakant, pritaikyti schemą, pagal kurią buvo išnuomotas, pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkis.
„Jų manymu, įgyvendindami šią schemą turėtume nuosekliai veikti ranka rankon ir kartu perimti RST veiklą nieko neinvestuodami, – pasakojo VST savininkai. – Šis planas neįmanomas be politikų paramos, kurią garantuotų pinigai ir pažadas įtraukti į gerą pelną žadantį verslą”.
Rudenį – nauja šmeižto banga
Kalbėti apie nuolatos patiriamą spaudimą VST savininkai pasiryžo prieš dvi savaites sulaukę dar vienos galingos neigiamos informacijos bangos.
Pretekstu tapo pernai priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos.
Rugsėjo pradžioje Strateginių tyrimų institutas (STI) bei „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) paskelbė pradedantys išskirtinės reikšmės bendrą projektą.
Jo tikslas – visuomenei ir mūsų valstybei labai svarbių įstatymų antikorupcinis įvertinimas.
Spalio pabaigoje buvo pristatytas pirmasis darbas, pavadintas Elektros energetikos įstatymo tyrimu. Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo STI tarybos pirmininkas Gytis Kaminskas, instituto direktorius Antanas Klimkevičius-Laizanas, TILS direktorius Rytis Juozapavičius, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius bei TILS valdybos narys Raimondas Kuodis.
Perskaičius jų pristatytą studiją tenka pripažinti, kad tyrimo pavadinimas neatitinka jo turinio. Įstatymas reguliuoja visą elektros ūkį. Tačiau ekspertai kažkodėl nusprendė tirti tik tas jo nuostatas, kurios gali būti susijusios su Vakarų skirstomųjų tinklų veikla.
Tiesioginė ir netiesioginė skirstomųjų tinklų kritika susijusi su dviem įstatymo straipsniais, kurie nustato elektros kainodaros principus bei draudžia įmonėms tiesiai jungtis prie elektros perdavimo tinklo.
Šeimyninis ekspertų centras
„Lietuvos rytas” pabandė surasti Strateginių tyrimų instituto ekspertus ir paklausti, kas lemia išskirtinį jų dėmesį elektrai. Šis bandymas pateikė staigmeną.
Telefonų numerių informacijos tarnyba atsakė, kad ši viešoji įstaiga informacijos apie save neteikia – nėra nei adreso, nei telefono numerio.
„Lietuvos rytas”, pasitelkęs kitus informacijos šaltinius, išsiaiškino, kad šis institutas įregistruotas privačiame bute Vilniuje, Gabijos gatvėje. Telefono šiame bute taip pat nėra.
Instituto steigėjas – Tarptautinės teisės paslaugų biuras (TTPB). Didžiąją dalį biuro akcijų valdo 30-metis instituto direktorius A.Klimkevičius-Laizanas. „Lietuvos ryto” žiniomis, anksčiau jam oficialaus darbo neteko dirbti.
Elektros įstatymo tyrimą atlikęs advokatas G.Kaminskas – jo pusbrolis. Taip pat – instituto tarybos pirmininkas. G.Kaminsko žmona dirbo TTPB direktore.
Slaptas pusbrolių institutas
Abejonės dar labiau sustiprėjo, kai STI buveinės ir direktoriaus telefono negalėjo nurodyti su šiuo pusbrolių institutu prieš korupciją kovojančio TILS vadovas R.Juozapavičius. Jis tvirtino palaikąs ryšius su ekspertu G.Kaminsku.
Kodėl vieną bendrovę turintys pusbroliai steigia kitą, kurios negali pasiekti klientai?
Ar atsitiktinai institutas pernai įkurtas tuo pat metu, kai Seime buvo priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos, sulaukusios ypatingo jo eksperto G.Kaminsko dėmesio?
Kas sieja šį institutą ir „Transparency International”?
TILS vadovas pripažino, kad jam dabar taip pat kilo abejonių, kodėl ši viešoji įstaiga teikia mažai informacijos apie save: „Jie patys mus susirado ir pasiūlė rengti bendrą projektą. Tuomet mes nesidomėjome, kas yra steigėjai, kas juos finansuoja”.
R.Juozapavičius kalbėjo, kad jam paliko įspūdį G.Kaminsko asmenybė, patirtis bei jo antikorupcinės iniciatyvos.
Dirba garsiems klientams
G.Kaminsko karjera yra įspūdinga. Garsios advokatų kontoros partneris, dirbęs Vyriausybės patarėju tarptautinių santykių klausimais. Nuo 2002-ųjų jis įtrauktas į Komercinio arbitražo rekomenduojamų arbitrų sąrašą.
G.Kaminskas atstovavo teisme Liberalų ir centro sąjungos vadovui Vilniaus merui A.Zuokui bei su juo siejamai „Rubicon Group”.
Taip pat – Seimo narių grupei, pateikusiai prašymą Konstituciniam teismui ištirti kai kuriuos teisės aktus.
Advokatas turi sutartį ginti teismuose „Achemos” grupės, kurią kontroliuoja Bronislovas Lubys, interesus ginčuose su Vakarų skirstomaisiais tinklais.
Kas finansuoja ekspertus?
G.Kaminskas yra laikomas vienu brangiausių Lietuvos advokatų. Bet „Lietuvos rytui” jis teigė, kad antikorupcinės įstatymų ekspertizės atliekamos be užmokesčio.
Kas tuomet moka algą advokato pusbroliui, dirbančiam paslaptingojo instituto direktoriumi, arba buhalterei?
Išgirdęs šį klausimą, G.Kaminskas atsakė, kad jis pats asmeniškai paskolino institutui pinigų.
Pikti liežuviai plaka, kad už G.Kaminsko tyrimus sumoka tie, kurie jį samdo atstovauti teismuose. Tačiau advokatas griežtai neigė gaunantis pinigų iš A.Zuoko ar kitų politikų.
Nuožmaus karo atgarsiai
Advokatas „Lietuvos rytui” teigė, kad tirti elektros ūkį reguliuojantį įstatymą jį paskatino patirtis, sukaupta atstovaujant teismuose „Achemos” grupės įmonėms.
Šių bendrovių bei VST teismai tėra kuklus atgarsis nuožmaus karo, kuris liepsnojo pernai, rengiant Elektros energetikos įstatymo pataisas, sulaukusias išskirtinio minėtų ekspertų dėmesio.
B.Lubys kariavo prieš nuostatą, draudžiančią tiesiogiai jungtis prie elektros tiekimo tinklo, apeiti skirstomuosius tinklus ir nemokėti skirstymo mokesčio.
Tuo tarpu VST atstovai tvirtino, kad tokie planai – bandymas sutaupyti ir padidinti pelną visų kitų vartotojų sąskaita. Lygiai tiek pat, kiek sutaupytų skirstymo tinklus apeinanti įmonė, prarastų visi kiti elektros vartotojai.
Korupcijos sargai neįžvalgūs
Atstovaudamas teismuose B.Lubiui, brangiai mokamas advokatas gynė privatų interesą.
Antikorupciniame įstatymo vertinime tie patys dalykai, kurie būtų labai naudingi tik vienam arba keliems verslininkams, pateikiami kaip visuomenės interesas, kaip kova už laisvą konkurenciją ir – svarbiausia – kova su korupcija.
Galbūt „Transparency International” neįžvelgė šio prieštaravimo? R.Juozapavičius paneigė tokią abejonę. Pasak jo, jokios apgaulės ar interesų konflikto čia nėra.
R.Juozapavičius, pasirėmęs tam tikra teorija, paaiškino, kad konkurentas geriausiai gali pastebėti korupcijai paliktas spragas.
Paslaptingojo instituto ekspertas G.Kaminskas teigė, kad jo ekspertinės išvados buvo ne taip suprastos. Vertindamas įstatymą, jis gynė ne tokį modelį, kokio reikėjo B.Lubio įmonėms.
Ekspertus kaltina melu
Šio eksperto išvadoje teigiama, kad įstatyme įtvirtintas reguliavimas naudingas tik skirstomųjų tinklų savininkams, nes atmeta konkurenciją.
Anot G.Kaminsko, įstatymą reikia keisti taip, kad bet kuri įmonė, norinti naudotis elektros skirstymo tinklu, galėtų tai daryti už tam tikrą infrastruktūros mokestį. Tokia tvarka būtų civilizuota – žmonėms elektros kaina nedidėtų.
„Tokios kalbos rodo visišką nekompetentingumą.
Įstatyme jau dabar nustatyta tai, apie ką kalba šis tariamasis ekspertas. Visi, kas tik nori, turi teisę naudotis mūsų tinklais už nustatytą mokestį”, – sakė D.Nedzinskas.
Pasak VST vadovo, šis ekspertas painioja visiškai skirtingus dalykus. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, kurią jis kritikuoja, užkerta galimybę ne konkurencijai. Ji draudžia keletui žmonių ar įmonių pasipelnyti visų šalies žmonių sąskaita.
Klaidinama sąmoningai?
Galbūt VST vadovaujantis D.Nedzinskas yra suinteresuotas ginti savo įmonės galimybes?
Darydamas šitokią prielaidą, „Lietuvos rytas” kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir paprašė įvertinti Strateginių tyrimų instituto išvadą dėl esą uždraustos konkurencijos.
„Skaičiau šias išvadas. Jas rengusių žmonių negalima vadinti ekspertais. Tai – visiškų neišmanėlių, diletantų samprotavimai. Švelniai kalbant, jie klaidina”, – „Lietuvos rytui” sakė komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.
Pasak V.Jankausko, šios išvados primena Marteno krosnių idėją Kinijoje. Prieš kokius keturis dešimtmečius toje šalyje kažkam kilo idėja, kad kiekviename kaime pastačius krosnis pavyktų išlydyti labai daug plieno.
Kalbėdami apie galimybę kiekviename kaime turėti atskirus paskirstymo tinklus, ekspertai kalba ne apie konkurenciją, o apie privilegijas atskiroms grupėms.
„Konkurencija, kaip to reikalauja ES direktyvos, yra įteisinta Elektros energetikos įstatymo 23 straipsnyje. Man keista, kad ekspertais save vadinantys asmenys nenori šio straipsnio perskaityti”, – kalbėjo V.Jankauskas.
Tyrime – melagingi duomenys
Kalbėdami apie konkurenciją, TILS ir STI ekspertai nutylėjo, kad, pakeitus jų kritikuojamą įstatymo 15 straipsnį, elektros kainos padidėtų.
Bet jie įnirtingai sumalė į miltus naują įstatyme įtvirtintą kainodarą, kuri, jų teigimu, leidžia skirstomiesiems tinklams nesąžiningai didinti kainą.
Minėtieji ekspertai pateikia stulbinamų skaičių. Kai kur rašoma, jog, susiejus elektros kainą su įmonių turtu, VST uždirbtų net 204 mln. litų. Kitur teigiama, kad elektros kaina didės dvigubai.
G.Kaminskas, pristatydamas savo išvadas, sakė, jog, pagal naują metodiką nustačius 2 centais didesnę kainą, „per labai trumpą laiką elektros skirstytojams tai davė 150 mln. litų antpelnio”.
„Belieka spėlioti, kas juos skatina viešai meluoti. Įmonės pelnas per visus šiuos metus padidės 2,9 mln. litų. Nesuprantu ir kito dalyko, kodėl ekspertais save pristatantys žmonės nenori suprasti, kad dabartinė kainodara turi svarbiausią privalumą – ji skatina investuoti į tinklų atnaujinimą, ir tai yra svarbiausia”, – sakė D.Nedzinskas.
„Kaip jie gali piktnaudžiauti, jei mūsų komisija nustato ir kainą, ir pelno normą? Tai – nesąmonė.
Įstatymas įpareigoja vertinti tik tą turtą, kuris naudojamas elektrai tiekti. Komisija dar įvertina ir tai, ar tas turtas naudojamas”, – sakė V.Jankauskas.
Komisijos pirmininkas labiausiai stebėjosi, kodėl gana paprastų dalykų nesuprato ir Lietuvos banko ekspertas R.Kuodis.
Prognozuojama nauja ataka
Sudėjus visus šiuos prieštaravimus į vieną vietą, sunku ginčytis su VST teiginiu, kad jie yra kaltinami nebūtais dalykais, o neigiamos informacijos pliūpsniai paverčiami įspėjimais, kas laukia juodosios buhalterijos vengiančių ir RST perėmimo užduoties vykdyti nenorinčių verslininkų.
„Po to, kai buvo pristatytas mus šmeižiantis tariamai antikorupcinis įstatymo įvertinimas, mes ir vėl sulaukėme šį kartą su „Rubicon Group” siejamų žmonių pasiūlymų susitikti neformalioje aplinkoje”, – pasakojo verslininkai.
Jie neabejoja, kad netrukus turėtų būti surengtas dar koks nors renginys, kuris suteiktų pretekstą neigiamai informacijai apie skirstomųjų tinklų veiklą.
Didžiausią nuostabą turėtų kelti tai, kad šiame kontekste minimas antikorupcinę veiklą vykdančios „Transparency International” pavadinimas.
Norėtųsi manyti, kad gudrus viso šio politinio-ekonominio scenarijaus autorius mikliai pasinaudojo gerai žinomu ir korupcijos galimybę iš anksto atmetančiu vardu. Tačiau tokias mintis temdo vienas nemalonus faktas.
Pasiūlymas pirkti ramybę
Šį pavasarį VST parengė viešųjų ryšių projektą. Viena jo dalis – įmonės reklamos kampanija, o kita – darbuotojų mokymas viešojo bendravimo meno.
Bendrovė „Publicum” įsipareigojo parengti seminarus bei paskaitas ir patikėjo šį projektą Tomui Juknevičiui. Vienas pasiūlytų lektorių – „Transparency International” vadovas R.Juozapavičius.
VST vadovai nustebo, perskaitę spaudoje R.Juozapavičiaus mintis, jog įmonės reklamos kampanija yra išankstinis atsilyginimas už palankias publikacijas.
„Gal VST nenori, kad visuomenė domėtųsi VST privatizavimo ir dabartinės jos savininkės „NDX energijos” veiklos aplinkybėmis”, – viešai klausė R.Juozapavičius.
VST darbuotojai paklausė T.Juknevičiaus: ar būsimo lektoriaus įsitikinimai, jog VST papirkinėja žiniasklaidą, leis jam dirbti kartu? Atsakymas pribloškė: „Siūlyčiau vieną žingsnį žirgu su Ryčiu – užsakyti jam mokslinį darbą”.
„Svarstėme, ką daryti. Nutarėme ir toliau laikytis nuostatos, kad tokie „bendradarbiavimo” metodai, kai reikia sumokėti už objektyvius viešus vertinimus, mums nepriimtini”, – sakė D.Nedzinskas.
Dvi prasilenkiančios versijos
TILS vadovas R.Juozapavičius teigė nieko nežinąs apie šį pasiūlymą: „Maniau, kad praradau sutartį dėl per daug plačios burnos”.
Pasak jo, TILS negalėtų už pinigus atlikti kokio nors mokslinio darbo, nes tai yra draudžiama.
T.Juknevičius, maždaug 6 metus bendradarbiaujantis su TILS vadovu ir dažnai kviečiantis jį skaityti paskaitas, paaiškino kitaip.
Pasak jo, solidžios bendrovės pasamdo ekspertus, galinčius parengti jiems veiklos etikos kodeksus. Jis ir siūlęs tai padaryti.
Ramunė Sotvarienė