Lėktuvams, priklausantiems bendrovėms, kurios nesilaiko tarptautinių skrydžių saugos reikalavimų, bus uždrausta skraidyti visoje Europos Sąjungos (ES) teritorijoje.
Įsigaliojus tokiai tvarkai, informacija apie nesaugias aviakompanijas, atskirų ES šalių, tarp jų – ir Lietuvos, siūlymu patenkančias į „juodąjį sąrašą”, nebebus konfidenciali ir skirta tik tam tikroms institucijoms. Šiuos duomenis žadama skelbti internete, oro uostuose bei privalomąja tvarka – kelionių agentūrose.
Patikros – ir Lietuvoje
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus Kęstučio Aurylos teigimu, minėtieji „juodieji sąrašai” tikrovėje jau egzistuoja, tačiau kaupiami duomenys iki šiol nebuvo viešinami.
„Pagal SAFA programą, visose ES valstybėse atitinkamos įstaigos, taip pat – ir mūsų administracija, atlieka užsienio šalių orlaivių patikrinimo procedūras, – mūsų dienraščiui pasakojo CAA vadovas. – Jų metu tikrinama orlaivio techninė būklė, dokumentacija, pilotų licencijos. Užfiksavus pažeidimus, apie tai yra informuojama duomenis kaupianti ES institucija.”
Anot K. Aurylos, kaip Lietuvoje tikrinami užsienio kompanijų orlaiviai, taip ir svetur atliekama ir mūsų šalies oro vežėjų lėktuvų patikra: „Nedaug laiko užimanti procedūra gali būti atlikta mūsų šalies bendrovės orlaiviui atskridus į bet kurį Europos oro uostą – ar Paryžių, ar Amsterdamą, ar kitą miestą. Vidutiniškai ji vyksta 1-4 kartus per metus.”
Paklaustas, ar Lietuvos aviakompanijos gali atsidurti nesaugių bendrovių „juodajame sąraše”, K. Auryla patikino: „Lietuvos aviakompanijos nekelia jokio susirūpinimo dėl skrydžių saugumo, tarptautinių reikalavimų yra paisoma.”
CAA direktorius pridūrė, kad Lietuvos oro vežėjams patikrų metu būta tik nežymių pretenzijų – nustatyti smulkūs pažeidimai dėl orlaivių dokumentacijos, tačiau atsisakė įvardinti tos Lietuvos bendrovės, kuri patyrė nesklandumų, pavadinimą.
Per plauką nuo aviakatastrofos
Civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos vadovo teigimu, jokio rūpesčio nekyla ir dėl mūsų šalies oro uostuose besileidžiančių užsienio aviakompanijų lėktuvų saugumo.
„Lietuvos piliečiai ir toliau gali sėkmingai skraidyti ten, kur jiems reikia. Mūsų įstaiga – viena iš ES institucijų, atliekančių civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą ir dirba pakankamai kvalifikuotai. Todėl galiu tvirtinti, kad nei Lietuvos aviakompanijos, nei užsienio oro vežėjai, kurių lėktuvai leidžiasi ir kyla mūsų šalies oro uostuose, pavojaus keleivių saugumui nekelia”, – tikino CAA direktorius.
Paprašytas prisiminti praėjusių metų incidentą, kai Kijevo oro uoste vos nesudužo aviakompanijos „Lietuva” lėktuvas, K. Auryla, pabrėžęs, kad orlaivio įgula jau nubausta, sakė, jog dėl šio įvykio buvo kalti ir oro uosto darbuotojai.
„Kokios bausmės skirtos lėktuvo įgulai? Orlaivio vadas skraido antruoju pilotu, o antrasis pilotas, kuriam tas reisas buvo pirmasis praktinis skrydis, dar ne greitai turės švarią reputaciją ir galės siekti karjeros. Be to, daug klaidų padarė Kijevo oro uosto Skrydžių valdymo centro darbuotojai”, – aiškino K. Auryla, šį incidentą pavadinęs vienetiniu.
Priminsime, kad 2004-ųjų gruodį Kijevo Borispolio oro uoste besileidžiantis aviakompanijos „Lietuva” lėktuvas ATR 42-300 apačia kliudė ir nulaužė medžio viršūnes, tačiau pilotams pavyko lėktuvą atplėšti nuo žemės ir laineris vėliau sėkmingai nusileido. Lėktuvu skrido 33 keleiviai.
Dėmesys – užsakomiesiems reisams
Anot CAA direktoriaus, siekiant užtikrinti, kad visos aviakompanijos laikytųsi tarptautinių skrydžių saugos reikalavimų, didžiausio dėmesio sulaukia užsakomuosius skrydžius ir keleiviniais, ir krovininiais lėktuvais vykdančios bendrovės.
„Esu tikras, kad ypatingos kontrolės po neseniai įvykusios aviakatastrofos sulauks ir į Kauną skraidinanti Tuniso kompanija „Cartago Airlines”, tačiau negalėčiau teigti, kad ji pateks į viešai skelbiamą nesaugių bendrovių „juodąjį sąrašą”, – sakė K. Auryla.
ES siekia, kad pirmiausia būtų vengiama turizmo kompanijų vadinamiesiems čarteriniams reisams naudojamų orlaivių, kurių techninė būklė nėra visiškai patikima.
Rusijos ekspertų teigimu, viešas ES „juodasis sąrašas” sudarys sunkumų nedidelėms Afrikos, Azijos ir buvusių sovietinių respublikų aviakompanijoms.
Neseniai įvykusios kelios skaudžios aviakatastrofos įvardijamos kaip esminė priežastis, dėl ko siekiama uždrausti nesaugių bendrovių lėktuvams skraidyti ne tik virš atskirų valstybių, bet ir virš visos ES teritorijos. Europos Komisija siekia, kad ši tvarka įsigaliotų 2006 metų pradžioje.
Įsigaliojus atitinkamam reglamentui, nesaugių bendrovių veikla oro erdvėje bus varžoma ne tik draudimais ore, bet ir žemėje. Pavyzdžiui, jei ES kelionių agentūra neinformuos kliento, kad pardavė jam bilietą į „juodajame sąraše” esančios bendrovės reisą, klientas turės teisę gauti kompensaciją arba alternatyvų skrydį saugios bendrovės lėktuvu.
Per pastaruosius kelerius metus skaudžių incidentų ore būta ne vieno: 2000-aisiais nuo oro linijų „Continental Airlines” reaktyvinio lėktuvo nukritęs gelžgalis bei kuro bakų projekto defektas lėmė tai, kad netoli Paryžiaus per „Concorde” katastrofą žuvo 113 žmonių.
2004 m. sausį 135 keleiviai ir 6 įgulos nariai žuvo privačių oro linijų „Flash Airlines” lėktuvui nukritus į Raudonąją jūrą, netoli Šarm-al-Šeiko kurorto krantų Egipte.
Šių metų vasaros pabaigoje 13 žmonių žuvo per lėktuvo katastrofą prie Sicilijos krantų, kai italų turistus į Tunisą skraidinęs orlaivis nukrito į Viduržemio jūrą. Užsakomųjų skrydžių lėktuvas priklausė nacionalinio vežėjo „Tunisair” dukterinei įmonei.
Natalija Mogučaja