Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai per operaciją „Lašiša” sulaikė pusšimtį kilogramų rūkytos žuvies. Į naktinį reidą kartu pareigūnais išsirengė ir „Kauno diena”.
Karališkoji apsauga
Jau gerokai po darbo valandų prie Raudondvario policijos nuovados visiškoje tamsoje akys įžvelgė neįprastą vaizdą. Blyškūs siluetai į visureigius krovė didelius krepšius.
Tamsoje žaižaravo cigaretės. „Už kelių minučių išvykstame į reidą „Lašiša”, – kone pašnibždomis sakė brakonierių gaudymo operacijai vadovavęs Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis. Slaptumas būtinas, nes nutekėjus informacijai, reidas pasmerktas žlugti. Tačiau informaciją apie nelegalią žūklę neretai suteikia ir brakonieriai. „Dažnai per naktį iš jų sulaukiu dviejų trijų skambučių. Juk tarp brakonierių irgi yra konkurencija”, – šypsojosi A.Glinskis.
Akcija „Lašiša” Lietuvoje prasidėjo spalio 1-ąją ir tęsis iki lapkričio 18 d. Šiuo laiku lašišos iš Baltijos jūros migruoja į nerštavietes Žeimenos upėje. Iki jų šios karališkosios žuvys plaukia Nemunu, vėliau Nerimi pasiekia vaizdingąją Žeimeną. Į Nevėžį lašišos užsuka rečiau. Lašišoms keliaujant, siauresnėse upių vietose brakonieriai stato tinklus. Jų gaudyti keturiais visureigiais išvyko 18 pareigūnų.
Sulaikė 50 kilogramų žuvies
Palei Nevėžį vaizdingame kelyje į Babtus sankirtose pareigūnai įrengė patikrinimo postus. „Tai ideali vieta brakonieriams gaudyti”, – sakė A.Glinskis. Vadinamajame Babtų kelyje jis nėra matęs policijos, todėl nieko nesibaimindami anksčiau šį kelią buvo pamėgę kontrabandinio spirito vežėjai. Išjungus visureigio „Mitsubishi” šviesas ir plafoną „Aplinkos apsauga”, įsivyravo visiška tamsa. Staiga įjungti švyturėliai ir kelią pastojęs policininkas negausiems vairuotojams parodydavo, kur privalu sustoti šalikelėje. Kai kurie vairuotojai lėtai stabdė mašinas. „Galbūt žmonės bijo persirengusių nusikaltėlių”, – svarstė patrulis. Tai patvirtino ir ponia Vilija. „Labai išsigandau. Nesitikėjau, kad viduryje nakties kažkas gali staiga sustabdyti”, – sakė moteris. Vilijos automobilio pareigūnai neapžiūrėjo, o per tris valandas patikrino iš viso 15 mašinų.
Į bėdą pateko tik šilutiškis M.B., kuris be įsigijimo dokumentų vežė net 50 kg rūkytų karšių. Krovinį pareigūnai sulaikė. Žmogus tikino turįs dokumentus, bet jų nepasiėmęs. Tačiau antram ekipažui jį sustabdžius antrą kartą, prekeivis žuvimis kažkam neatsargiai prasitarė mobiliojo ryšio telefonu: „Atėmė žuvį. Reikia sutvarkyti popierius”.
Krata vairuotojo rankomis
Pajutę pavojų brakonieriai paprastai žuvį išmeta į krūmus, o pagauti su laimikiu dažniausiai teisinasi: „Žuvį radau”. „Ar dėl bagažinės patikrinimo vairuotojai nepriekaištauja, esą tuo pažeidžiamos jų teisės?”, – paklausėme patrulio Zigmanto Paniulaičio. „Tokiems pasiūlau atidžiau paskaityti Kelių eismo taisykles”, – sakė jis.
Pasak Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojo Gintaro Aleksandravičiaus, 2005 m. birželio 6 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas patruliams suteikia teisę patikrinti krovinio vežimo dokumentus. „Pats pareigūnas negali atlikti kratos be specialaus leidimo, tačiau tai padaryti jis gali paties vairuotojo rankomis”, – sakė G.Aleksandravičius.
Apžiūra piktintis nereikėtų, nes, pasak policininkų, tai daroma visuomenės labui. „Neretai bagažinėse randame nusikaltimui parengtų įrankių”, – priminė G.Aleksandravičius.
Aprūpinimu nesiskundžia
Naktines operacijas „Lašiša”, „Žiobris”, „Lydeka” ir kitais kodiniais pavadinimais aplinkosaugininkai ir policija rengia kartą per savaitę. Gamtos sargai pasakojo, kad jų žmonos būna ne itin patenkintos, kad vyrai grįžta paryčiais. Kartais jiems tenka įrodinėti, kad rengiasi gaudyti ne dvikojų undinių, o piktavalių žmonių.
Techniniu aprūpinimu V.Glinskis nesiskundžia. „Gavome du visiškai naujus visureigius „Mitsubishi”, naktinio matymo prietaisų, vaizdo kamerą, nešiojamąjį kompiuterį, ginklų”, – sakė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas. Tačiau jis apgailestavo, kad per mėnesį kurui įsigyti skiriama tik 2500 Lt. Ši suma nesikeičia jau keletą metų, todėl vis rečiau gamtos sargai gali surengti reidus. Aplinkos sergėtojai per mėnesį gauna apie 1000 Lt atlyginimą.
Kauno aplinkos apsaugos departamentas šiemet jau nubaudė 129 žvejus už šiurkščius pažeidimus (stačiusius tinklus, kabliavusius žuvis). Nubausti taip pat ir 17 medžiotojų. Kai kurie jų medžiojo nelegaliais šautuvais arba draudžiamu metu.
Gediminas Stanišauskas