Jordanijos karaliui Abdula teks priimti teroristų mestą iššūkį

Prieš šešerius metus į monarcho sostą atsisėdęs Jordanijos karalius Abdula (Abdullah) dabar susiduria su vienais iš didžiausių sunkumų, kurie iškilo po savižudžių išpuolių, sudrumstusių Jordanijos karalystės kaip saugumo oazės reputaciją.

Artimu Jungtinių Valstijų sąjungininku laikomas karalius, monarcho poste pakeitęs savo tėvą Huseiną (Hussein), pažadėjo imtis esminių reformų. Jis tvirtino, kad žvalgybos struktūros bus išstumtos iš visuomenino gyvenimo, žadėjo liberalizuoti politinę sistemą bei pakeisti rinkimų įstatymus.

Vis dėlto iki šiol jis nesugebėjo iš esmės liberalizuoti politinio gyvenimo. Šią savaitę Amane surengti išpuoliai gali tik dar pasunkinti jo svarbiausią užduotį: kalbas paversti realiais darbais.

Iki šiol ganėtinai ramiame Amano mieste 57 gyvybes nusinešusį išpuolį įvykdė jordaniečio Abu Musabo al Zarkavio (Abu Musab al-Zarkawi) vadovaujamas teroristinio tinko „Al Qaeda” padalinys Irake. Netrukus po to karalius Abdula pažadėjo „ištraukti vykdytojus iš lindynių ir perduoti juos teismui”.

Apžvalgininkai perspėja, kad 43 metų monarchas privalės veikti itin atidžiai: jei atsakas bus palaikytas pernelyg griežtas, tai gali duoti priešingą rezultatą ir paskatinti jordaniečius, daugumą kurių siutina amerikiečių politika regione, griebtis radikalių priemonių.

Saugumo pajėgos jau seniai su nerimu laukė galimų išpuolių, tačiau ekspertai teigia, kad trečiadienio išpuoliai įrodo, jog pagal vakarietiškus standartus parengtų Jordanijos agentų darbe yra nemažai spragų.

Liberalioms reformoms pritariantys asmenys būgštauja, kad konservatyvus Jordanijos valstybės aparatas, kuris demokratines reformas laiko kliūtimi išlikti valdžioje, panaudos nerimą dėl saugumo būklės kaip pretekstą sustabdyti ilgai lauktas reformas.

Irako, Sirijos, Saudo Arabijos ir Izraelio apsupta Jordanija visuomet gyveno nuolatinėje įtampoje. Jungtinių Valstijų finansinė parama yra pagrindinis šalies ekonomikos ramstis.

2003-iaisiais karalius Abdula parėmė Jungtines Valstijas per invaziją į Iraką. Nuo to laiko Jordanija tapo namais daugeliui pagal sutartis Irake dirbančių užsieniečių. Jų atvykimas padėjo kiek sustiprinti šalies ekonomiką.

Tačiau sprendimui paremti Vašingtoną nepritarė daugelis jordaniečių, kurių didelė dalis yra palestiniečių kilmės ir griežtai nepritaria JAV politikai regione.

Daugelis jordaniečių, daugiausia kurių yra musulmonai sunitai, taip pat kritikuoja JAV buvimą Irake ir prijaučia sunitų sukilėliams, kurie vykdo kruviną sukilimą prieš šiitų ir kurdų dominuojamą vyriausybę Bagdade.

„Jordanijos istorija visuomet buvo aukso vidurio paieška, – sako buvęs premjeras Taheras al Masris (Taher al-Masri). – Pusiausvyra yra Jordanijos užsienio politikos širdyje”.
2005-11-13 12:21

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.