Jeigu sportininkai treniruotųsi žaisdami kompiuterinius žaidimus, jie pagerintų savo reakcijos laiką, kovingumą ir nuovokumą, skelbia kompiuterių komponentų gamintojos „Logitech” užsakyta psichologijos studija. Savo ruožtu, kompiuterių žaidimų fanatai galėtų būti dar geresni teniso, futbolo, krepšinio ar tinklinio žaidėjai, jei naudotųsi įgūdžiais, įgytais prieš kompiuterio monitorių.
Psichologijos mokslų daktaro Deivido Lujisi (David Lewis) atloktoje išsamioje mokslinėje studijoje lyginami būdai, kuriais talentingi atletai ir virtualių žaidimų mėgėjai mąsto ir elgiasi spręsdami pažinimo testus.
Tyrimai parodė, kad daugėliau kaip pusėje darytų testų kompiuterinių žaidimų mėgėjai parodė daugiau išlavintų reakcijos įgūdžių nei sportininkai. O tai yra gebėjimai, itin vertinami sporto srityje, kur reikalaujama akių ir rankų koordinacijos, sparčios reakcijos.
Rezultatai
D. Lujiso testai supažindina su daugybe žmonių psichikos prigimties modelių bei skirtumų. Štai žaidėjai yra įvaldę puikesnę reakciją, greičiau atpažįsta pavidalus, jiems geriau sekasi tuo pačiu metu sutelkti dėmesį į dvi skirtingas užduotis. Prieš sėdant prie testų jiems šokteli kraujo spaudimas ir smarkiau ima daužytis širdis, tačiau tuo pat metu jie demonstruoja didesnį troškimą laimėti bei nenorą susikirsti.
Štai keli tyrimą apibendrinantys rezultatai:
– Reakcijos laikas – nors itin svarbus sportininkams, kompiuteriais žaidžiančių jis yra žymiai greitesnis.
– Fono suvokimas – šio testo rezultatai rodo, jog žaidėjai greičiau nei atletai tuo pat metu sutelkia dėmesį į du atskirus pratimus.
– EEG – pagal šį testą matyti, kad žaidėjai yra sumanesni.
– Greitis ir tikslumas – šį testą ir sportininkai, ir kompiuterių mėgėjai atliko panašiai.
– Atspalvio suvokimas – pagal šį testą nustatomas žmogaus gebėjimas atpažinti lėtą arba subtilų pasikeitimą. Nei sportininkai, nei žaidėjai neparodė gerų rezultatų – tai galima paaiškinti tuo, kad kompiuteriniai žaidimai ir sportas reikalauja greitesnio tempo.
– Įtampos kontrolė – sportininkams pavyko valdytis geriau nei žaidėjams.
– Mirgėjimo kaita – testas, nustatantis gebėjimus atpažinti ir staigius, ir subtilius pasikeitimus. Sportininkams ši užduotis pavyko geriau.
„Tikslumas, greita reakcija ir dėsningumas yra įgūdžiai, kuriuos turi tik mažuma žmonių. Šie gebėjimai suteikia žudiko instinktą, reikalingą žaidžiant tenisą, futbolą, krepšinį ar tinklinį. Nors yra įsigalėjusi nuostata, kad mėgavimasis kompiuteriniais žaidimais tėra dykas laiko leidimas, mūsų tyrimas rodo, kad ir prie kompiuterio galima vystyti sportininko dvasią”, – apibendrina D. Lujisas, šio tyrimo ir bestselerio „Geresnis mąstymas” autorius.
Romeinas Gardjeris (Romain du Gardier), „Logitech” skyriaus vadovas, atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė „Logitech” bendrauja su kompiuterinių žaidimų mėgėjais, idant drauge kurtų dar geresnės charakteristikos peles, klaviatūras, vairalazdes ir vairus.
„Logitech”