„Mažeikių naftos” akcijų perpardavimo istorijoje – lemiamų sprendimų laikas
Vakar baigta formuoti darbo grupė, kuriai per keletą artimiausių savaičių teks priimti itin sudėtingus ir „brangius” sprendimus, lemsiančius „Mažeikių naftos” ateitį. Kol kas neapsispręsta tik dėl to, kas bus šios grupės vadovas – ūkio ministras Kęstutis Daukšys ar bene geriausiai į naftos klausimus įsigilinęs viceministras Nerijus Eidukevičius.
Nestandartinė situacija
Nors oficialius įgaliojimus derėtis tiek su Kremliaus parklupdytos „Jukos” atstovais, tiek su visais norinčiaisiais jų vietą užimti mūsų derybininkai gaus trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje, jau pirmadienio vakare Vilniuje nusileido pretendentų desantas – grupė TNK-BP specialistų. Šiandien su vykdančiuoju direktoriumi Germanu Chanu priešakyje jie ketina susitikti su premjeru Algirdu Brazausku.
Vyriausybės pamaloninto išskirtiniu dėmesiu bei paskelbto patraukliausiu derybų partneriu Rusijos ir Didžiosios Britanijos koncerno TNK-BP atstovai Lietuvoje – viešųjų ryšių bendrovės „Publicum” projektų direktorius Vaidotas Vyšniauskas vakar teigė, kad svečiai ketina dar kartą detaliai pristatyti TNK-BP poziciją, pateiktus pasiūlymus bei su kitomis suinteresuotomis pusėmis pasiektus susitarimus.
„Manau, kad TNK-BP vadovai puikiai suvokia susidariusios situacijos keblumą – ji tikrai nėra standartinė, todėl ir patys sutinka bandyti problemą spręsti netradiciniais būdais. Kiek žinau, jie pakankamai daug pasiekė tiek derėdamiesi su „Jukos”, tiek su bankų, kurie kreditavo pastarosios kompanijos veiklą, atstovais. Visi pripažįsta, kad mėginant santykius aiškintis teisme bus tik prarasta daugiau laiko ir pinigų, todėl sutinka bendromis jėgomis ieškoti išeities tiesioginėse derybose”, – pasakojo V.Vyšniauskas.
Specialistai pripažįsta, kad kol kas nėra tiksliai aišku, kaip organizuoti darbą, nes tik lapkričio 9-ąją Amsterdamo teismas turėtų nagrinėti „Jukos” ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą areštuoti jos antrinių įmonių turtą. Be to, lig šiol savo ieškinio nėra pateikusi valstybiniam koncernui „Rosneft” priklausanti naftos gavybos bendrovė „Juganskneftegaz”, siekianti iš „Jukos” atgauti 1,3 mlrd. eurų.
Tikėtina, kad šios bylos bus nagrinėjamos drauge, o Lietuvos Vyriausybė šiame procese sieks būti trečiąja šalimi. Naujienų agentūros nurodo, kad Amsterdamo teismas lapkričio 21 dieną turėtų paskirti ekspertus, kurie jį konsultuos ieškant būdo, kaip už didžiausią kainą parduoti šioje šalyje registruotą „Jukos” turtą, įskaitant ir „Mažeikių naftos” akcijas.
Pasak kai kurių ekspertų, „Jukos” valdomos „Mažeikių naftos” akcijos gali būti parduodamos aukcione, kuriame dalyvauti Vyriausybei gali sukliudyti Seimo šiam pirkiniui nustatytas 3 mlrd. litų limitas. Taip pat abejojama, ar ketinimas perpirkti kontrolinį akcijų paketą yra racionalus. Teigiama, kad Lietuva žymiai mažiau rizikuotų, jei viso labo parduotų turimą pirmumo teisę įsigyti areštuotas „Mažeikių naftos” akcijas. Tokiu atveju valstybė pinigų gautų mažiau, tačiau drauge minimizuotų įvairių praradimų ir komplikacijų riziką.
„Dabar peršasi prielaida, kad pasirinktas gerokai sudėtingesnis variantas tik tam, kad kažkurioje grandyje nubyrėtų planuojamo sandorio komisiniai”, – samprotavo vienas nenorėjęs būti įvardytas „Kauno dienos” pašnekovas.
Visi scenarijai realūs
Ūkio viceministras N.Eidukevičius, vertindamas šiuos komentarus, patikino, jog kol kas nėra naujos esminės informacijos, todėl aišku tik tai, kad Vyriausybė turi atidžiai sekti visus įvykius ir būti pasirengusi aktyviems veiksmams.
„Mes rengiamės sandoriui pagal visas įmanomas schemas, tiek derantis su „Jukos”, tiek su šios kompanijos kreditoriais. Nėra atmestas nė vienas variantas ar mechanizmas, nes to tiesiog negalima padaryti, kol nežinia, kas bus tikrasis investuotojas į „Mažeikių naftą”, kaip baigsis Amsterdame vykstantys procesai ir t.t. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus galima naudotis tikrai plačiu derybinių instrumentų arsenalu”, – tikino N.Eidukevičius.
Viceministras taip pat pakartojo nematąs problemos dėl TNK-BP pasirinkimo pagrindine pretendente tapti naująja „Mažeikių naftos” valdytoja.
„Tai visiškai netrukdo kalbėtis su kitais naftininkais, besidominčiais darbu Lietuvoje. Protokolinį Vyriausybės sprendimą dėl TNK-BP galima laikyti tam tikru signalu rinkoms, kokius kriterijus turėtų atitikti investuotojas. Jis privalo turėti galimybes Rusijoje išgauti naftą, ją transportuoti, dirbti su tarptautiniu mastu pripažintomis kompanijomis ir laikytis geriausius pasaulinius standartus atitinkančių verslo valdymo principų”, – aiškino N.Eidukevičius.
Pašnekovas vakar vakare patikino kol kas neturįs jokios naujos informacijos ir dėl praėjusios savaitės Amsterdamo teismo sprendimo ieškoti geriausio būdo Nyderlanduose registruotam „Jukos” turtui parduoti.
„Kol kas niekas nepasikeitė šioje teisinėje aplinkoje. „Jukos” akcijos kaip buvo areštuotos, taip ir liko, o „Jukos” tik pripažintas kreditoriumi. Aš nemačiau teismo sprendimo, kad reikia išieškoti pinigus”, – pastebėjo N.Eidukevičius.
Kazachai vykdo pažadus
Šiandien su Ūkio ministerijos vadovais susitikti ketina ir dar viena aktyviai pripažinimo siekianti naftos verslo naujokė – Kazachstano valstybinė naftos ir dujų bendrovė „Kazmunaigaz”. Ši kompanija, žadėjusi garantuoti naftos tiekimą į Lietuvą, vakar paskelbė nuo šių metų liepos mėnesio „Mažeikių naftai” jau patiekusi daugiau nei 955 tūkst. tonų naftos. Antrinė „Kazmunaigaz” įmonė „Kaztransoil” iki šių metų pabaigos planuoja į Mažeikius patiekti dar apie pusę milijono tonų naftos.
„Kazmunaigaz” turi pakankamų naftos resursų, visas technines galimybes ir ilgalaikes tarpvalstybines sutartis tiekti naftą tranzitu per Rusiją Mažeikių kryptimi”, – vakar išplatintame pareiškime nurodė „Kazmunaigaz” Prekybos namų generalinis direktorius Diasas Suleimenovas.
Šios dienos susitikime su K.Daukšiu, o trečiadienį – su premjeru Algirdu Brazausku svečias ketina aptarti „Kazmunaigaz” planus įsigyti pelningiausios šalies įmonės akcijų. Jie ir toliau tikina, galinti pateikti Lietuvai geresnį pasiūlymą nei bet kurį kita į Mažeikių įmonę pretenduojanti bendrovė.
Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su Rusijos įmone „Transneft”, pagal kurią į Lietuvą kasmet būtų eksportuojama 12 mln. tonų naftos. Be to, „Kazmunaigaz” kitąmet Lietuvoje planuoja kurti degalinių tinklą, tačiau galimų investicijų dydžio neskelbia.
Be kazachų ir TNK-BP, šeimininkauti „Mažeikių naftoje” siekia „LUKoil” su JAV bendrove „ConocoPhillips” ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen”.
Renaldas Gabartas