Naktimis veikiantys lombardai, vogtus daiktus supirkinėjantys taksistai ir turgaviečių prekeiviai, noriai pigiau vogtas prekes įsigyjantys žmonės trukdo policijai efektyviai kovoti su ilgapirščiais.
Tačiau ir tai dar ne visi argumentai, kuriais uostamiesčio policijos komisariatų vadovai motyvuoja klaipėdiečių baimę dėl savo turto.
Gyventojų saugumu privalantys rūpintis policijos pareigūnai drąsiai meta akmenį ir į pačių gyventojų daržą. Negailima kritikos dėl neva menkos pačių žmonių savisaugos ir nepakankamo savo vaikų auklėjimo bei priežiūros.
Tiesa, skirtinguose Klaipėdos teritoriniuose policijos komisariatuose nusikalstamumą su visomis šaknimis trukdantys išrauti akcentai dėliojami vis kita eilės tvarka.
Centre – sužvėrėję plėšikai
Klaipėdos 1-asis policijos komisariatas. Prižiūrima teritorija – centrinė uostamiesčio dalis nuo Danės upės iki Kauno gatvės. Apie 40 tūkstančių gyventojų.
Per pastaruosius trejus metus šio komisariato pareigūnams pavyko sumažinti vagysčių iš automobilių ir butų skaičių, tačiau nuo 2003-ųjų fiksuojamas palaipsniui didėjantis plėšimų ir vagysčių iš automobilių skaičius.
Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato (PK) viršininkas Anatolijus Grigorjevas neabejoja, kad šio komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvenantys žmonės, esant reikalui, nevengia kreiptis į policiją. O tai esą reiškia, kad policija pasitikima.
Nepaisant to, viršininkas ragina gyventojus būti neabejingais kitų žmonių bėdoms: „Dar senovės filosofai tvirtino, kad baisiausia – ne tai, kad draugas gali išduoti, o priešas – nužudyti. Baisiausias dalykas – abejingumas.”
Pašnekovas nelinkęs PK teritorijoje esančių gatvių ar gyvenamųjų rajonų skirstyti į saugias ir nesaugias. Jam antrino ir 1-ojo PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus (KPNTS) viršininkas Gintautas Mačiulaitis: „Mūsų prižiūrimoje teritorijoje realiai yra daugiau žmonių nei deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą, mat miesto centre nuolat būna žmonių, atvažiuojančių iš kitų Klaipėdos miesto rajonų…”
1-ojo PK viršininko teigimu, riziką tapti plėšiko auka Klaipėdos centre didina tam tikros aplinkybės.
„Vidinė komisariato darbo analizė rodo, kad 70 procentų nuo plėšikų nukenčiančių klaipėdiečių būna išgėrę, o 90 procentų visų plėšimų įvykdoma neapšviestoje vietoje, tamsiu paros metu, paprastai – naktį iš penktadienio į šeštadienį”, – mūsų dienraščiui sakė A. Grigorjevas.
Pasak jo, išvengti plėšimo gali tie klaipėdiečiai, kurie bent truputį patys rūpinasi savo sveikata ir saugumu, neprovokuoja gatvėje sutiktų nepažįstamų asmenų
Viršininkas prisiminė, kaip į policiją kreipėsi pensininkė, iš kurios turgavietėje ilgapirščiai nugvelbė piniginę.
„Savo pareiškime senyva klaipėdietė rašo: dingo 1970 litų, 1000 eurų, pensininko pažymėjimas ir pasas. Jūs man pasakykite, kam turguje perkant kiaušinius reikalingas asmens tapatybės dokumentas ir tokios pinigų sumos?” – retoriškai klausė A. Grigorjevas.
Lombardams – Vyriausybės priedanga?
Savo ruožtu G. Mačiulaitis pažymi, jog pastaruoju metu gatvių plėšikai tapo žiauresni: „Anksčiau iš vienišo praeivio buvo tiesiog atimama rankinė ar mobilus telefonas, tačiau dabar užpuolikai dažniausiai naudoja fizinį smurtą, sužaloja aukas metaliniais strypais, plytomis ar kitais sunkiais daiktais.”
Anot 1-ojo PK viršininko, sutramdyti paprastai spontaniškai veikiančius plėšikus yra daug sunkiau nei, sakykime, pažaboti klaipėdiečių turtą iš butų ar automobilius vagiančius nusikaltėlius.
Policininkai tvirtina, kad tokių vagysčių atskleidimą lengvina nuolat kaupiama informacija apie šia nusikalstama veikla besiverčiančius asmenis bei jų braižą. Tačiau esama ir sunkumų, nes mieste aktyviai vyksta prekyba vogtais daiktais.
„Mūsų teritorijoje ištisą parą veikia septyni lombardai. Jūs man pasakykite, ar bent vienas doras pilietis kelsis trečią valandą nakties ir neš savo laikrodį lombardininkui? Galvą duodu nukirsti, kad ten yra supirkinėjami vogti daiktai. O policija tokios netvarkos negali sunaikinti, nes licencijas lombardų veiklai išduoda Ūkio ministerija. Tai kažkoks pasityčiojimas iš policijos”, – piktinosi A. Grigorjevas.
Viršininko teigimu, 99 procentai vagių pasako policijai, kur realizavo vogtus daiktus, tačiau net tuo atveju, kai pareigūnai į nurodytą lombardą atskuba po dešimties minučių, prekė būna „išgaravusi”. Žaibo greitumu vogti daiktai nuperkami ir turgavietėse, juos noriai perka ir taksistai.
Nauja nusikaltėlių karta
Kas kita – niūria kasdienybe tapę klaipėdiečių, ypač – jaunesnių nusiskundimai dėl pagrobtų mobiliųjų telefonų.
„Rengiame prevencines akcijas, vaikštome po mokyklas, net vaikų darželius ir mažiesiems klaipėdiečiams nuolat kartojame bei prašome nedemonstruoti savo telefonų, nesinešioti jų pasikabinus ant kaklo. Juk jį nuplėšti tereikia kelių sekundžių”,- sakė 1-ojo PK KPNTS viršininkas G. Mačiulaitis.
Šio PK pareigūno teigimu, nepilnamečiai pastaraisiais metais dažnai tampa ne tik nusikaltėlių aukomis, bet ir patys atsiduria už įstatymų ribos. Deja, policininkai tvirtina neįstengiantys vieni pažaboti dar net aštuoniolikos metų nesulaukusių vaikigalių. Ypač tais atvejais, kai šviesti ir auklėti jaunuomenę privalantys tėvai bei mokytojai nebendradarbiauja su policija.
Apie didėjantį nepilnamečių nusikalstamumo srautą bei visuotinį vaikų pareigų užmiršimą „Vakarų ekspresui” vaizdingai pasakojo ir 2-ojo PK pareigūnai.
Pavojaus taškas – Skulptūrų parkas
Klaipėdos 2-asis PK. Pagal deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičių. Aptarnaujama teritorija – šiaurinė miesto dalis nuo Kalotės iki Danės upės. Apie 35 tūkstančiai gyventojų.
Per pastaruosius kelerius metus PK pareigūnams pavyko dvigubai sumažinti automobilių vagysčių ir vagysčių iš butų skaičių, išaiškinamumas ženkliai nedidėjo – atskleistas vidutiniškai kas trečias toks nusikaltimas.
Bene mažiausias tarp visų komisariatų užregistruotų plėšimų ir vagysčių iš automobilių skaičius. Atskleistas kas antras toks nusikaltimas.
2-ojo PK viršininkas Stasys Mickevičius, paklaustas apie pavojingiausias klaipėdiečiams vietas šio komisariato prižiūrimoje teritorijoje, vengė jas įvardyti. Anot jo, čia nėra tokių „baisių” vietų, kaip naktinis klubas „Sodžius” 1-ojo PK ar „Kalifornija” – 4-ojo PK teritorijose.
Tiesa, pareigūno teigimu, anksčiau nerimą keldavo prie naktinio klubo „Global” klestėjusi netvarka. Tačiau pastarąjį pusmetį klubo apsauga situaciją ėmė kontroliuoti ir nusiskundimų srautas esą gerokai sumažėjo.
Nepaisant to, pašnekovas ragino klaipėdiečius būti atsargesnius tamsiu paros metu vaikštinėjant po Skulptūrų parką bei jo prieigose (Mažvydo al., Liepų g., S. Daukanto g., Lietuvininkų a.).
Policininkai perspėja, kad naktimis, ypač – savaitgaliais, nesaugu ties J. Janonio ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje visą parą veikiančiais kioskais. Ten, pareigūnų teigimu, susirenka ne tik po naktinių linksmybių išalkę studentai, bet ir įtartini asmenys.
Neprarasti budrumo derėtų ir kertant S. Šimkaus gatvėje, ties Santuokų rūmais esančią aikštelę: jeigu dieną ten gali sutikti tik šventiškai nusiteikusių jaunavedžių poras, naktimis tenykštis kontingentas praeiviams sukelia visai kitokių pojūčių.
Riziką būti apiplėštiems turėtų įvertinti ir naktį pėsčiomis į namus grįžtantys klaipėdiečiai, kertantys neapšviestą Kretingos gatvės, prasidedančios iš karto už geležinkelio, pradžią.
Atsakas į auklėjimą – grasinimai?
Anot S. Mickevičiaus, viešose vietose nukenčiantys klaipėdiečiai paprastai patiria mažą materialinę ir didelę moralinę bei fizinę žalą.
Nukentėjusieji dažniausiai skundžiasi netekę laikrodžių, žiedų, mobiliųjų telefonų, tačiau sykiu patiria užpuolikų smurtą, taip pat – netenka asmens dokumentų.
Baisiausia, jog policininkams vis dažniau įkliūva plėšikaujantys nepilnamečiai. Ir tai esanti viso miesto problema.
„Kur žiūri tėvai, kai jų penkiolikmetė atžala antrą valandą nakties su buteliu alaus šlaistosi po miestą? O paprastai būtent dėl tėvų kontrolės stokos mažamečiai, skatinami draugų, pradeda laikyti save gyvenimo šeimininkais. Kodėl pastaruoju metu visi kalba tik apie vaikų teises, tačiau visiškai pamiršo jų pareigas. Ar gi tai normalu, kad paryčiais namo grįžusi dukra, aprėkta tėvo dėl valkiojimosi nežinia kur, ramiai jam atkerta, jog moralų jai neskaitytų, nes ji apskųsianti tėvą vaikų teisių gynėjams ir apkaltinsianti bandymu išprievartauti”, – piktinosi 2-ojo PK KPNTS viršininkas Virginijus Kunickis.
Pasak pareigūno, pasitaiko ir taip, kad dėl savo nepilnamečių atžalų sulaikymo tėvai iš pradžių reiškia policininkams pretenzijas ir įtarinėja juos įgaliojimų viršijimu, o vėliau patys kreipiasi į policiją nebegalėdami su savo vaikais susitvarkyti. Ir tokios situacijos esą vis dažniau pasitaiko pasiturinčiose šeimose.
Paprašytas pateikti bent vieną tokį pavyzdį, viršininkas prisiminė keliasdešimties nusikalstamos veikos epizodų autoriais tapusių kelių jaunuolių grupę. 14-17 metų vaikinai – turtingų tėvų vaikai – buvo sulaikyti, tačiau išklausę teismo sprendimą, įpareigojusį lankyti mokyklą, jie tą pačią dieną įvykdė dar vieną vagystę…
Natalija Mogučaja