Net ir karštais sezono atidarymo renginiais nidiškiai neprišaukė nei šilumos, nei poilsiautojų antplūdžio
Ne vien lietus buvo kaltas, kad į vasaros sezono atidarymą Neringoje suvažiavo ir suplaukė tiek nedaug žmonių.
Laukia nesulaukia šiemet neringiškiai tikros vasaros – 2800 pusiasalio gyventojų maitintojos, kai per tris mėnesius reikia užsidirbti visiems metams.
Per tris mėnesius – visiems metams
Penktadienį prieplaukoje įrengtoje estradoje Neringos vaikų ir suaugusiųjų meno kolektyvų bei grupės „16 Hz” pasirodymu pradėtas vasaros renginių šiame kurorte ciklas šeštadienį jau peraugo į didžiulę muzikos fiestą.
Deja, ją stebėjo mažiau poilsiautojų, nei tikėtasi. Dar ketvirtadienį „Smiltynės perkėlos” darbuotojai prognozavo, jog savaitgalį jie turės daug darbo ir į reisus pasitelks visus turimus keltus, iš jų ir naujausią bei vikriausią „Neringą”, tačiau jų lūkesčiai neišsipildė. Automobilių eilių nebuvo ne tik dėl spartaus keltininkų darbo. Šeštadienio pavakarę kai kurie keltai, laikantis pikui parengto grafiko, į Neringą plaukė kone pustuščiai.
Dėl to kalti šalti orai. Neringiškiai tikisi, kad jie pagerės, vasara vis vien ateis ir sugužės visi tie, kurie, bent kartą čia poilsiavę, nebegali nesugrįžti. Poilsiautojų jau laukia išpuoselėti žvejų nameliai, apjuosti žydinčiais darželiais, kuriuose dar auga rūtos. O viduje – viskas modernu, šiuolaikiška: ne tik miegamieji, vonios arba dušai, leidimas naudotis skalbimo mašina ir patogia virtuve, bet ir svetainės su televizoriais, video- ir radijo aparatūra. Privalumas – kiemelis su lauko baldais, pavėsinėmis ir ugniakurais, vaizdas į marias. Nidoje, Lotmiškio gatvėje, toks butukas, kuriame gali gyventi keturiese, nes yra dvi lovos ir sofa, parai vidutiniškai kainuoja apie 250 litų. Dabar, kai šalta. Teiraujantis kainos visi klausia, kada norėsime apsigyventi. Jei liepos mėnesį – bus dar brangiau. Tačiau iškart pasiūlo ir pigesnį variantą: po 35 litus už lovą parai, kur dušas ir tualetas bus bendras 10-15 gyventojų.
Atveža gerą nuotaiką
„Nežinau, kiek sūnus už lovą ima. Nedaug turim ploto, tik dalį namo, o gyvename penkiese: sūnus su šeima ir aš. Porą lovų vasarą išnuomojam, nes nėra iš ko pragyventi”, – sakė pačiame Nidos centre, prie prieplaukos, gyvenanti aštuoniasdešimtmetė Zofija Juknaitienė. Moteris į Neringą atsikraustė daugiau kaip prieš 50 metų, bet tebesiilgi tėviškės Šakių rajone. „Ten geresnė žemė ir geriau viskas auga, o čia – sodini, laistai, bet uogas paukščiai nulesa, iš gatvės dvikojai įsisuka ir agurkus, pomidorus nuskina”, – guodėsi savo daržą, kuriame auga šios ir kitos daržovės, net vaistinės ramunėlės žydi, laisčiusi močiutė. „Geriau būtų, jei žmonių vasarą būtų mažiau”, – sakė ji.
„O mes poilsiautojų labai laukiam, jie mums atveža džiaugsmą, gerą nuotaiką”, – sakė Juodkrantės seniūnė Angelina Stakauskienė. Juodkrantiškių, kuriais vadintini 716 tikrųjų gyventojų, pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pelnas, gautas iš poilsiautojų apgyvendinimo, maitinimo, aptarnavimo. Net ir tie, kurie verčiasi žvejyba, vasarą užleidžia poilsiautojams savo namelius ar butus, sau pasilikdami patį mažiausią kambarį ar vos verandą.
„Kad ir kur bepasisuksi – didžiausi mokesčiai, kas netingi, tas mus smaugia”, – sakė Juodkrantėje, L.Rėzos gatvėje, žuvimi prekiaujanti Angelina Damulevičienė. Naktimis ji budi mokykloje, vasarą nuomoja 4 lovas savo namuose. „Birželį – po 20 litų, liepą – po 25 už lovą imame. Yra tualetas, dušas, veranda, stalas kieme ir šašlykinė”, – pasakojo moteris. Jos vyras Juozas – žvejys, dirba taip pat juodkrantiškio Romualdo Žąsino individualioje žvejybos įmonėje. „Tėvas žvejojo visą gyvenimą, atvežtas į Neringą tik gimęs, 1957 metais, nuo vaikystės žvejoju ir aš. Niekur iš čia nevažiuočiau, surišto į jokį miestą neišvežtų”, – sako Romualdas Žąsinas, svajingai žvelgdamas į marias, jose užmestus tinklus.
Daug kam yra brangu
Angelina Damulevičienė jo ir savo vyro bei jo brolių sužvejotas žuvis parduoda įvairiomis kainomis: karšius – nuo 5 litų už vieną, uotus – po 9-10 Lt, sterkus – po 12-15, na, o ungurius, kaip ir visur – po 80-100 Lt. Nidoj, kaip visada, taip ir praėjusį savaitgalį, žuvys buvo brangesnės.
Vieniems poilsiautojams Neringoje nė kiek ne pigiau nei Palangoje, kitiems – brangu. Žinoma, norint čia patekti pirmiausia reikia mokėti už keltą – 32 Lt už lengvąjį automobilį, 16 Lt už motociklą arba motorolerį, 110 Lt – už automobilį-gyvenamąjį namą ir t.t. Kempingų Neringoje jau yra, naujas įrengtas Parnidžio kopos papėdėje, nors generaliniame plane net nebuvo jų numatyta. Gyvenimas daro korekcijas.
Kelto bilietas pėsčiajam arba automobilio keleiviui kainuoja 1,50 Lt. Pastaruoju metu eilių, kuriose tektų laukti kelias valandas, beveik nebesusidaro, bet neringiškiai vis vien svajoja apie tiltą. Taip jiems būtų patogiau: norint kur nors skubiai išvykti nereiktų žiūrėti grafiko. Dabar, birželį, pirmas reisas iš Klaipėdos į Smiltynę senojoje perkėloje – 5 val. ryto, naujojoje – 6.30 val., paskutinis atitinkamai 2 val. nakties ir 23.30 val. Tai vietiniams gyventojams sukelia nepatogumų. Egzotikos jiems gana vėjui pustant kopų smėlį, siaučiant audroms ir kvėpuojant gaivų pušynų aromatą.
Negana vis dar gyvos kelto idėjos – buvęs Neringos meras, dabar Seimo narys Stasys Mikelis neseniai paskelbė dar vieną sumanymą: iškasti tunelį po Kuršių mariomis, kurio kaina, anot premjero Algirdo Brazausko, būtų 50 mlrd. litų.
Be kelto bilietų, Alksnynės poste tenka mokėti ir ekologijos mokestį. Kol kas jis lengvajam automobiliui – 10 Lt, tačiau nuolat kalbama apie šio mokesčio padidinimą. Poilsiautojus piktina ir automobilių kėlimas be eilės. Ši teisė suteikta Neringos gyventojams ar šiame mieste deklaravusiems gyvenamąją vietą.
Kainos šokiruoja
Nepigu Neringos kavinėse ir restoranuose. Štai kavinėje Nidos centre priešais Savivaldybę porcija cepelinų kainuoja 11 Lt, balandėlių – 9, kepta plekšnė – 12 Lt. Greta esančiame restorane – dar brangiau: keptas ešerys – 15, befstrogenas – 18 Lt. Tačiau vokiečiai čia nevalgo. Jiems, pavyzdžiui, patraukliau prie Autobusų stoties esančioje „Pašiūrėje”, kur kiemelyje trykšta fontanas, padavėjos dėvi tautiniais rūbais, pigiausias patiekalas – „Močiutės kotletas” kainuoja 12 Lt, jautienos kepsnys – 30 Lt.
Tautiečiai, pavartę meniu, sprunka pro vartelius, užtai rusai bei vokiečiai turistai ilgai ir daug valgo, garsiai šnekučiuojasi ir net randa pretenzijų padavėjoms, nors jos sukasi kaip bitutės. „Tegul lietuviai pas mus važiuoja, nebenorim vokiečių”, – sakė viena juodkrantiškė, apibūdinusi, kad šios šalies turistai daug smalsauja, bet nieko neperka, nes, patyrė, yra labai šykštūs. „O kaip iš aukšto į mus žiūri, kramtomos gumos kaip vargšams anksčiau dovanodavo”, – sakė moteris.
Tiesa, Nidoje pigiai, už 10 Lt papietauti galima tebeveikiančioje senojoje valgykloje, kur šaltibarščiai kainuoja 2,50 Lt, kiaulienos kotletas – 5,90, o karbonadas – 7,40 Lt. Tačiau saulėto penktadienio vidudienį čia nebuvo nė vieno valgančiojo…
Išskirtiniai renginiai intelektualams
Visus žavi unikali Kuršių nerijos gamta. „Pas mus važiuoja intelektualesni ir turtingesni žmonės, su šeimom”, – įsitikinęs Neringos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis. Siekdamas patenkinti tokios publikos poreikius skyriaus kolektyvas, anot vedėjo, laužo galvas, kaip sukurti unikalius, aukštos kokybės, turinčius išliekamąją kultūrinę vertę vasaros renginių projektus.
Vasaros pramogų kolekcija Neringa 2005″ šiemet pristato daugybę tradicinių renginių, tarp jų – tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Kuršių nerija”, Tomo Mano menų, folkloro festivalius, priešistorės amatų, žvejų dienas. Be šių, įvyks du nauji renginiai: kamerinės muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė”, suvienysiantis muzikos ir vaizdo menus, bei tarptautinis chorinės ir vokalinės muzikos festivalis „Vox academia”.
„Tikimės, kad itin didelio žiūrovų dėmesio sulauks statomas miuziklas „Gyvatės akys”, kurį sukūrė kompozitorius Tomas Kutavičius ir poetė Violeta Palčinskaitė. „Auksinės Nidos dainos”, retro muzikos vakarai ir kiti renginiai turėtų sulaukti populiariosios muzikos gerbėjų dėmesio”, – įsitikinęs Narūnas Lendraitis.
Atidarytas naujas informacijos centras
Ne tik apie pramogas bei paslaugas, bet ir apie gamtos, kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas šiemet jau bus galima sužinoti praėjusį penktadienį duris atvėrusiame Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos lankytojų centre. Jis įsikūrė Naglio gatvėje. „Tokios informacijos labai trūko ne tik užsienio šalių turistams, bet ir tautiečiams”, – sakė šio parko direktoriaus pavaduotojas gamtos ir kultūros paveldui Albertas Kvietkus.
Be šios naujienos, šiemet poilsiautojus Nidoje pasitiks paplatintas pagrindinis kelias, kad laisvai galėtų prasilenkti dviaukščiai turistiniai autobusai. „Mus kaltino, kad rengiam autostradą krovininiam transportui”, – pasiguodė Neringos vicemeras Algimantas Vyšniauskas. Ir pasidžiaugė, kad pradėtas vykdyti vandens gerinimo projektas. Darbai, kurių vertė – 10,6 mln. eurų ir kuriuos gaunam iš Europos Sąjungos fondų, bus baigti 2007 metais”, – tikisi vicemeras. Jis sakė, kad rudenį bus įvestas bevielis tinklas: greitas internetas, televizija ir telefono ryšys. Šie darbai finansuojami taip pat iš ES struktūrinių fondų.
Kaip visuomet, švarios, tvarkingos Neringos miestelių gatvės. Tiesa, šiemet ne vienoje jų atsirado naujų pastatų. Puikiai įrengtą krantinę prie marių Juodkrantėje užstojo du didžiuliai namai, kurių viename jau veikia kavinė ir viešbutis. Investavę ne tik į statybas, bet ir į leidimus jas vykdyti apsukrūs žmonės tikisi milijonų. Preilos pušyne ant Kuršių marių kranto kyla visas namų kvartalas. Reklaminis stendas skelbia: užsakovas – UAB „Sabonio klubas ir partneriai”, darbų pabaiga – šių metų birželio 1 d. Tačiau čia statybininkai tebepluša, smėlio keliais riaumoja sunkiasvorės automašinos. Neringos vicemeras Algimantas Vyšniauskas sakė, kad neretai Savivaldybei belieka tik pritarti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar dar aukštesnės valdžios duotiems leidimams. Tiesa, galima ir pasipriešinti. Vicemeras pasakojo, kaip vieną nidiškį privertė nugriauti savavališkai įrengtą įėjimą į terasą ir nubaudė 5 tūkst. Lt bauda.
Jau grįžtama prie Nidos oro uosto rekonstrukcijos analizavimo ir projektavimo. Esančiu 815 metrų pakilimo taku ketinama leisti naudotis nedideliems, iki 20 vietų lėktuvams. „Dar nėra oficialaus leidimo iškirsti kai kuriuos medžius, bet aplinkosaugininkai jau nebeprieštarauja”, – sakė vicemeras. Toks oro uostas būtų patogu ne tik aukštiems pareigūnams, bet ir turtingiems užsienio šalių turistams, kurių Neringoje vis daugėja ne tik iš Vokietijos, bet ir Italijos, Prancūzijos, kitų šalių.
Marijana Jasaitienė
🙂 😳 😀 8) 😉 😛 😕 🙁 😡 👿 😥 😮 😯 😐 💡