Tebeverda aistros dėl garažų ir mažųjų laivų eksploatacinės bendrijos „Smiltelė”. Valtininkams Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žada pastatyti modernią valčių prieplauką. Tačiau šie nenori palikti savo rankomis suręstų garažų, prieplaukų, krantinių, keltuvų. „Smiltelės” bendrijos turto vertė gali siekti du milijonus litų.
Statys prieplauką
Rugsėjo pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybei Vyriausybė nurodė perduoti uosto direkcijai nebaigtą statyti valčių prieplauką su krantine ir pirsu. Perkėlos gatvėje esančioje prieplaukoje ketinama įrengti užteršto grunto sandėliavimo aikštelę.
Už tai uosto direkcija įsipareigojo savo lėšomis įrengti modernią mažųjų laivų prieplauką prie Kuršių marių už Vilhelmo kanalo. Pagal uosto direkcijos patvirtintą detalųjį planą naujoji mažųjų laivų ir valčių prieplauka užims apie 83000 kvadratinių metrų (arba 8 hektarų ir 30 arų) teritoriją.
Uosto direkcijos strateginio planavimo skyriaus specialistas Ričardas Valatka teigė, kad naujajame uostelyje bus tiek pat vietų, kaip ir prie Smiltelės upės.
Ar ten bus pastatyti sandėliukai, kokio gylio bus prieplauka, paaiškės tik kai bus parengtas uostelio techninis projektas. Kada jis bus parengtas, dar tiksliai nežinoma.
Daugiau detalių turėtų paaiškėti kitų metų pradžioje, kai parengtas detalusis planas bus pristatytas savivaldybės nuolatinei statybos komisijai.
Valys Smiltelę
Uosto direkcija taip pat įpareigojo išvalyti dumblu užneštą Smiltelės upelio vagą, teigė savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Kazys Vaišvila.
R.Valatka sakė, kad buvo atsižvelgta į „Smiltelės” bendrijos pasiūlymą įrengti sąnašų sėsdintuvą ties geležinkelio pervaža per Smiltelės upelį. Iš jo būtų daug paprasčiau surinkti susikaupusias sąnašas, ir upelio vaga nebeseklės. Didžioji dalis sąnašų į Smiltelę patenka iš lietaus kanalizacijos kolektoriaus, esančio pietinėje miesto dalyje.
Šiuo metu Smiltelė yra itin sekli. Gylis vietomis tesiekia keliasdešimt centimetrų.
K.Vaišvilos nuomone, pastačius naująją valčių prieplauką, valtininkai patys pradės į ją keltis iš Smiltelės upelio. Jo manymu, per 10-15 metų Smiltelės upelio pakrantėse neliks valtininkų. Teigiama, kad, iškėlus uostelį giliau į Kuršių marias, bus išspręsta šiuo metu opi problema – nuolat uosto kanalu zujantys valtininkai trukdo didiesiems laivams.
Nenori išsikelti
Tačiau „Smiltelės” bendrijos nariai nenori keltis nuo Smiltelės pakrančių. Nemaža dalis bendrijos narių yra pensininkai, kuriems vienintelis belikęs gyvenimo malonumas yra pasėdėti valtyje su meškere. Į esančią prie Smiltelės upės valčių prieplauką patogu atvažiuoti autobusu. Garažų ir mažųjų laivų eksploatacinės bendrijos „Smiltelė” pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas suabejojo, ar bus taip paprasta pasiekti naująją valčių prieplauką neturintiems savo transporto.
Anot jo, žmonėms reikalinga valčių prieplauka. Norinčių įsigyti valtį ir sandėliuką yra daugybė, visi net netelpa.
Nenorintys keltis kitur valtininkai gaili ne tik patogios vietos, bet ir užgyvento turto. 1971 metais Klaipėdos vykdomasis komitetas paskyrė 9,1 hektaro sklypą abipus Smiltelės upės valčių prieplaukoms ir garažams įrengti. Bendrijos nariai už savo lėšas pastatė 765 sandėliukus žvejybos reikmenims.
2004 metais buvo atlikta visų sandėliukų inventorizacija, nustatyta jų vidutinė rinkos kaina. Bendra sandėliukų vertė – apie 850 tūkstančių litų. K. Gelumbauskas teigė, kad nebuvo įvertintos prieplaukos, išbetonuotos krantinės, keltuvai. Šiuo metu pačiam įsirengti valties keltuvą kainuoja apie tris tūkstančius litų. Viską sudėjus išeitų dar daugiau nei milijonas litų.
Neatsako į raštus
„Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Sigitui Dobilinskui siuntėme du raštus su prašymais ir pasiūlymais”, – sakė K.Gelumbauskas.
Prašyta pastatyti Smiltelės upelio sąnašų sėsdintuvą, numatyti upelio ir akvatorijos krantinių sutvarkymą, aptverti teritoriją, įrengti privažiavimo kelius, apšvietimą, išbraukti bendrijos teritoriją iš uosto rezervinės teritorijos sąrašo.
Taip pat buvo siųstas dar vienas laiškas, kuriame nepritariama Upelio gatvės tęsinio bei pėsčiųjų tilto per bendrijos teritoriją statybai. Tačiau iš Uosto direkcijos nebuvo gauta jokio atsakymo.
„Nežinome, ką jie sumanė ir nusprendė. Žmonės eina, klausia manęs, tačiau nieko negaliu pasakyti. Šiuo metu pagrindinis mūsų tikslas yra, kad teritorija, kurioje yra įsikūrusi mūsų bendrija, būtų išbraukta iš uosto rezervinės teritorijos. Mes nieko neprašome, kas mums nepriklauso. Mes tik siekiame, kad būtų atsižvelgta į miesto Vykdomojo komiteto surašytus dokumentus. Dabartinė valdžia turėtų vykdyti ankstesnės valdžios įsipareigojimus”, – mano K.Gelumbauskas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ryšių su visuomene specialistė Jolanta Tarasevičienė teigė, kad atsižvelgta į garažų ir mažųjų laivų eksploatacinės bendrijos raštuose išdėstytus pasiūlymus detaliajam planui.
Uosto rezervinės teritorijos į pietus nuo Senosios Smiltelės gatvės detalusis planas tam ir rengiamas, kad ši teritorija būtų išbraukta iš rezervinių teritorijų sąrašo.
Anot jos, bendrijai atsakymas neparašytas, nes ji prašė atsakymo apie priimtus sprendimus. Jie bus priimti tik atlikus visas svarstymo ir derinimo procedūras kitų metų pradžioje.
Vincas Grigas