Vilkaviškio krašto muziejus neabejingus Sūduvos krašto praeičiai žmones pakvietė į diskusiją dėl tolesnio Paežerių kaime stovinčios Vinco Kudirkos klėtelės-muziejaus likimo.
1867 metais statytoje klėtelėje, menančioje Vinco Kudirkos laikus, muziejus buvo įkurtas 1965 metais. Iš pradžių manyta, kad šią vietą būtų galima laikyti ir Kudirkos gimtine. Tik neseniai paaiškėjo, kad gimtoji Kudirkos sodyba buvo kitoje Paežerių kaimo vietoje, o į sodybą prie Paežerių ežero, kurią įkūrė rašytojo tėvas Motiejus, Kudirkos persikėlė kiek vėliau. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo sugriauta, liko tik klėtelė, kurią Kudirka itin mėgo.
Atgimimo metais ši klėtelė buvo tapusi savotiška sakraline tautinio budinimo vieta, tada traukusia tūkstančius lankytojų. Čia ilgus metus iš muziejaus puoselėtojo Stasio Ankevičiaus rankomis skrebinamo senojo Kudirkos smuiko skambėdavo „Tautiška giesmė”.
1991-1992 metais klėtelė buvo restauruota, sušvito naujomis spalvomis. Atnaujintos ekspozicijos, pasakojančios ne tik apie Kudirką, bet ir kitus Paežerių kaimo šviesuolius.
Deja, prieš keletą metų, mirus Ankevičiui, lankytojų Paežeriuose vis mažėjo. Šiandien Kudirkos klėtelė stovi apniukusi, niūri ir dvelkia pelėsiu. Jos durys lankytojams prasiveria labai retai. Kiek daugiau – pavasarį bei rudenį, kai į ekskursijas išsiruošia moksleiviai.
Mat jau kuris laikas muziejininkams ir Vilkaviškio rajono valdžiai niekaip nepavyksta susitarti su klėtelę nuosavybėn susigrąžinusių buvusių savininkų palikuonimis.
Kazys Kazakevičius