Laužas degė ir vėlėms, ir gyviesiems

Visi norintieji galėjo tapti senovės tradicijų liudininkais. Kačerginės ir Ringaudų entuziastai Vėlių vakarą surengė jau ketvirtą kartą. Šiomis dienomis visa gamta išgyvena ypatingą laikotarpį – perėjimą iš gyvybingos ir žalios vasaros į baltą žiemos sapnų rimtį, todėl prisimenami išėjusieji Anapilin žmonės.

Gaubė tamsa

Vėlių vakarą Pyplių piliakalnį, esantį netoli Kačerginės, gaubė rudeniška tamsa. Vėlinės – ne linksmybių, o susikaupimo šventė, todėl tamsos sklaidyti ir nebuvo stengtasi.

Pasak legendos, šį piliakalnį supylęs kunigaikštis Pyplys, norėdamas pagerbti žuvusį savo mylimą sūnų karžygį. Nuo seno tikėta, kad jauni žuvę karžygiai virsta medžiais, todėl vidury miško vykusio renginio programoje ne veltui atsirado viduramžių riterių kovos. Kauno karo istorijos klubo nariai kovėsi laužo liepsnų nutvieksti.

Jų pasirodymą su ypatingu susidomėjimu stebėjo moksleiviai, kurie vėliau riterių prašė kartu nusifotografuoti.

Žvakučių kelias

Anksčiau per Vėlines sukurtuose laužuose būdavo deginami seni nuvirtę kryžiai. Jų deginimas ir buvo ta paprasčiausia, pirminė seno naikinimo ir naujo gimimo apeigos forma. Tai, kas deginama, virsta šiluma ir šviesa.

Šiais laikais per Vėlines deginamos žvakės. Renginyje netrūko ir jų. Šiomis mažomis liepsnelėmis buvo pažymėtas tradicinis šviesos-vėlių takas per klonį į Pyplių piliakalnio viršūnę. Tokiam keliui nutiesti organizatoriai panaudojo apie šimtą žvakučių.

Organizatoriai susirinkusiesiems priminė, kad miręs žmogus tik palydimas. Ar ne teisingiau, artėjant Ilgių šventėms, mąstyti ne tik apie mirtį, bet ir apie naują gyvenimą? Koks mūsų gyvenimo tikslas? Kaip turime gyventi, kad gyvenimas iš tiesų būtų vertas žmogaus vardo?

Nemokamos vaišės

Renginyje dalyvavo įvairaus amžiaus svečių. Vilkijos vaikų ir jaunimo teatro „Vizija” nariai parodė spektaklį pagal B.Sruogos „Giesmę apie Gediminą”. Susirinkusiesiems sušalti neleido folklorinių ansamblių „Jotija”, „Ringauda”, „Viešia” karinės-istorinės dainos.

Vėlių vakaro iniciatorė Kačerginės kultūros centro direktorė Lina Sinkevičienė teigė, kad organizuodama šį istorinį etnografinį pažinimo renginį sulaukė didelio susidomėjimo ir paramos.

Ringaudiškiai, kurių seniūnijos teritorijoje ir yra Pyplių piliakalnis, atvyko ne tik su dainomis, bet ir vaišėmis. Moksleiviai svečiams taip pat siūlė nemokamai pasistiprinti Kačerginės pagrindinėje mokykloje keptais skanėstais.

Jurgita Murausakitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , .

1 atsiliepimas į "Laužas degė ir vėlėms, ir gyviesiems"

  1. gygy

    noreciau patikslinti, senoveje buvo deginami lauzai salia pilkapiu ir giedamos giesmes, tai kad ne jokie kryziai, ir visai ne taip, kaip parasyta, istorija prasom pasidomet !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.