Būsimų vestuvių džiaugsmą perrėžė gedulas

Didžiulis sielvartas prislėgė 21 metų Laurą Martutaitytę, pastaruosius dvejus metus gyvenusią Vokietijoje.

Trys kraupios mirtys sudaužė jos gyvenimo svajonę.

Mergina buvo nupirkusi vestuvinius žiedus, suradusi vietą vestuvėms ir dėl šios šventės susitarusi su giminaičiais Lietuvoje.

Laura su 47 metų Joachimu Ruthardu, gyvenantys Noi Vulmstorfo miestelyje (Žemutinės Saksonijos žemė, netoli Hamburgo), ruošėsi tuoktis liepos 30 dieną. Vestuvės turėjo įvykti Lietuvoje.

Prieš kelias dienas Laura grįžo į gimtinę tvarkyti vestuvių reikalų, o jos sužadėtinis liko Vokietijoje.

Tą patį savaitgalį J.Ruthardas nusižudė, su savimi Anapilin pasiimdamas ir abu savo sūnus iš pirmosios santuokos – 7 metų Clemensą ir 8 metų Benedictą.

Kūnai sudegė neatpažįstamai

Visiškai išdegusį ir lietaus apgadintą automobilį „Volkswagen Passat”, stovintį miške Celės miesto pakraštyje, antradienį surado vietinis medžiotojas Jobstas Barckhausenas.

Automobilio viduje buvo neatpažįstamai suanglėję trijų žmonių lavonai – suaugusio žmogaus vairuotojo sėdynėje ir du vaikų kūnai ant galinės sėdynės.

Liepsna buvo tokia karšta, kad automobilio stiklai išsilydė, o jo spalva tapo neatpažįstama. Policijos manymu, padegėjas naudojo katalizatorių, greičiausiai benziną.

Pareigūnai spėjo, kad vairuotojas greičiausiai pats padegė automobilį praėjusį šeštadienį. Viena liudytoja tą dieną iš tolo matė miške stovinčią mašiną.

Berniukų motinai – šokas

Praėjusį penktadienį J.Ruthardas buvo žadėjęs parvesti vaikus jų motinai ir savo buvusiai žmonai Imke, su kuria išsiskyrė dar 2000 metais. Sunerimusi ji kreipėsi į policiją, o ši paskelbė paiešką.

Policija žinojo, kad J.Ruthardas važinėjo automobiliu su Vinzeno miesteliui priskirtu valstybiniu numeriu. Būtent jį pareigūnai aptiko ant sudegusio automobilio.

Išgirdusiai baisią žinią berniukų motinai prireikė psichologų pagalbos. Apimta šoko moteris užsidarė namuose – nenori nieko matyti ir girdėti.

Kaimynai nenujautė tragedijos

Žinia apie tragediją bemat apskriejo visą Vokietiją.

„Neįtikėtina – dar prieš savaitę mačiau berniukus, linksmai žaidžiančius sode, jų tėvas pjovė žolę, paskui visi drauge ant grotelių kepė mėsą”, – pasakojo J.Ruthardo kaimynas 66 metų Edwinas Helmeris.

Kaimynystėje gyvenančios moterys puikiai pažinojo šeimą – abu šviesiaplaukiai berniukai buvo ir linksmi, ir mandagūs vaikai, o jų motina – draugiška moteris, kuri visada sveikindavosi. J.Ruthardas pas buvusią žmoną užeidavo itin retai.

„Tas žmogus tikriausiai pasijuto galutinai įspraustas į kampą”, – niekaip negalėjo suvokti įvykio miestelio meras Gunteris Schadwinkelis.

Pavargo nuo amžinų ginčų?

Celės policijos pareigūnai netoli išdegusio automobilio rado vyriškio atsisveikinimo laišką.

„Vyras aprašė, kaip sunkiai bylinėjasi su buvusia žmona dėl teisės matyti vaikus, ir paskelbė nusprendęs žengti paskutinį žingsnį”, – sakė kriminalinės policijos vadovas Guido Bergmannas.

Dar keletą atsisveikinimo laiškų vyras prieš ryždamasis lemtingam poelgiui išsiuntė paštu giminaičiams.

J.Ruthardas, kuris nuo 2003 metų buvo priverstas dalytis vaikų globos teisėmis su buvusia žmona, buvo įsitikinęs, jog teisėjai su juo elgiasi neteisingai.

„Man jau užtenka ketverių metų skyrybų beprotnamio. Mes, tėvai, kurie rūpinasi savo vaikais, dirba ir sąžiningai moka mokesčius, teisme nieko nereiškiame”, – rašė jis sužadėtinei Laurai.

Bando suprasti poelgį

Neslėpdama nespėjančių išdžiūti ašarų, L.Martutaitytė sakė supratusi sužadėtinio nusivylimą.

Ar vaikus leisti į muzikos mokyklą? Ar jie turėtų lankyti visos dienos grupę? Ar Laura gali prisidėti prie vaikų auklėjimo?

Joachimas nuolat ginčijosi su Imke dėl šių ir daugybės kitų klausimų.

Paskutinės jo derybos su buvusia žmona vyko praėjusį ketvirtadienį.

Vyras iš susitikimo sugrįžo kaip nesavas.

„Nujaučiau, kad kažkas atsitiks, bet nesitikėjau tokios kraupios pabaigos”, – sakė Laura žurnalistams.

Po skaudžių įvykių jai ne kartą teko pasakoti apie savo gyvenimą Vokietijoje.

Merginą apklausė policija, prie namų durų netrukus ėmė būriuotis Hamburgo dienraščių ir televizijos laidų žurnalistai.

Auklė tapo sužadėtine

Būdama 19 metų, 2003 metų vasario mėnesį Laura atvažiavo į Vokietiją dirbti aukle.

Ji pateko į 26 metais vyresnio vyro, dirbančio lėktuvų gamybos koncerno „Airbus” inžinieriumi, namus.

Lietuvė greitai susidraugavo su vaikais, kurie pastaruoju metu tėvo namuose praleisdavo kas antrą savaitę, anksčiau lankydavosi dar dažniau.

„Jis mane sužavėjo – mokėjo gaminti valgyti, valė, lygino, nuoširdžiai rūpinosi vaikais ir dar dirbo. Lietuvoje vyrai ne tokie. Jis buvo pats geriausias tėvas pasaulyje”, – pasakojo L.Martutaitytė.

Netrukus Laura ir Joachimas ėmė bendrauti artimiau, po to susižadėjo ir ėmė planuoti vestuves.

Sužadėtiniai svajojo turėti bendrų vaikų, o pilnamečiais tapusius Clemensą ir Benedictą bent kartą nusivežti į Lietuvą.

Tačiau pro merginos akis neprasprūdo tai, kad vyras labai išgyveno dėl ilgamečio ginčo su buvusia žmona: „Ji paliko savo šeimą prieš penkerius metus, tačiau tiktai praėjusiais metais prasidėjo teismo procesų lavina”.

I.Ruthard norėjo tapti vienintele vaikų globėja. J.Ruthardas norėjo naujos šeimos, bet labiausiai už viską pasaulyje bijojo prarasti vaikus.

Atsisveikino su šypsena

Praėjusią savaitę pora gyveno įprastą gyvenimą – rūpinosi buitimi, kartu pirko vaikams drabužius, Joachimas klojo bute grindis, vėliau pjovė kieme žolę.

Penktadienį mergina autobusu išvažiavo į Lietuvą ruoštis vestuvėms. J.Ruthardas su vaikais nuvežė ją į stotį, po to kurį laiką dar važiavo greitkeliu šalia autobuso ir šypsodamiesi mojavo.

Nuo to laiko vyriškis nebeatsiliepė – Laura negavo atsakymo nė į vieną žinutę, siųstą telefonu.

„Iš pradžių maniau, kad jie anksti nuėjo miegoti”, – vėliau pasakojo lietuvė.

Gali būti, kad šeimos tuo metu jau nebebuvo: policijos duomenimis, vyras ir berniukai sudegė tarp penktadienio 17 valandos ir šeštadienio 12 valandos.

„Antradienį, dar būdama Lietuvoje, perskaičiau elektroninius laiškus, kuriuose jis paskelbė apie „paskutinį žingsnį”, ir nusprendžiau važiuoti atgal. Trečiadienį, kai buvau ties Berlynu, man paskambino ir pasakė, kad jų nebėra”, – pasakojo Laura.

Vaikai sudegė miegodami

Grįžusi į Noi Vulmstorfą, lietuvė rado bute atsisveikinimo laišką ir tuščią migdomųjų dėžutę.

„Jis tikriausiai davė vaikams išgerti vaistų, kad jie užmigtų ir nieko nejaustų. Jis niekada nebūtų galėjęs jų įskaudinti, susižeidusius iškart puldavo guosti”, – svarstė Laura.

Mergina negali suprasti, kaip jis galėjo vienu mostu nubraukti savo, vaikų ir sužadėtinės ateitį.
Jolita Venckutė