Panevėžio miškų urėdijos valdomame Pašilių stumbryne vakar vyko tradicinė šventė: vaikai rinko stumbriukui vardą.
Stumbriuko krikšto mama tapo aštuonmetė Rugilė Čeplikaitė iš Ramygalos. Ji mažyliui suteikė Girinuko vardą.
Tokios tradicinės šventės stumbryne vyksta nuo 1997 metų. Šiais metais stumbrai Gibonas ir Gilda susilaukė vieno mažylio. 2004 metais vardus teko rinkti penkiems jaunikliams. Jų vardai Gilmė, Gika, Gidas, Girmas ir Giris.
Mažojo Girinuko motinos vardas – Gilda, tėvo – Gibonas. Vieninteliame Baltijos šalyse Pašilių stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi”. Jiems suteikiamas ir tarptautinis numeris.
Šiais metais miškų urėdija į mažojo birželio 14-ąją pasaulį išvydusio stumbriuko vardo rinkimą stengėsi įtraukti kuo daugiau aplinkinių kaimų bei miestelių vaikų. „Net iš Biržų ir Radviliškio atvažiavo moksleiviai. Į šventę susirinko apie 500 vaikų. Jie ne tik rinko vardą mažyliui, bet ir dalyvavo įvairiose sporto varžybose: kvadrato, šaudymo iš lanko, šaškių, bėgimo. Skanavo karių išvirtą košę. Stebėjo dresuotų šunų pasirodymą”, – sakė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius.
Pašilių stumbrynas užima 50 hektarų teritoriją. Aptvare šiuo metu ganosi 19 stumbrų. Pačiam mažiausiam, kuriam suteiktas Girinuko vardas, dar nėra net pusmečio. Mažylis kol kas nė per žingsnį nesitraukia nuo motinos Gildos.
Pašilių stumbrynas veikia kaip šių gyvūnų veislynas. Paleisti stumbrų į laisvę nėra galimybių, nes aplinkui driekiasi įvairiems savininkams priklausantys žemės ūkio tikslais naudojami plotai. Ūkininkai tikrai nesutiktų, kad ten ganytųsi tokie stambūs gyvūnai. Iš veislyno stumbrai iškeliauja į kitus stumbrynus, zoologijos sodus.
Lietuvos miškuose klaidžioja apie 40 laisvėje gyvenančių stumbrų. Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijos specialistai planuoja visus dabar laisvėje besiveisiančius stumbrus apgyvendinti aptvertuose dideliuose miško plotuose. Taip tikimasi apsaugoti ne tik pačius gyvūnus, bet ir žemės ūkio naudmenas.
Metų pradžioje Vyriausybės nutarimu Pašilių stumbrynas iš Krekenavos regioninio parko direkcijos perduotas Panevėžio miškų urėdijos žinion. Stumbrynas iš ūkinio subjekto sparčiai virsta lankytinu objektu. Įrengti lauko tualetai, atnaujinamos tvoros, vartai. Lankytojų saugumui stumbrų aptvarus saugo naujai įrengtas elektrinis piemuo. Artimiausiais metais miškų urėdija ketina stumbryną rekonstruoti, išplėsti bei įrengti kuo daugiau rekreacijos poilsio aikštelių.
Pašilių stumbrynas – vienas įspūdingiausių bei labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų. Stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Per 35 Pašilių stumbryno egzistavimo metus aptvaruose gimė 122, o laisvėje apie 52 stumbrų jauniklių.
Raimonda Mikučionytė