Tekančios saulės šalis siekia suartėti su Europa. 2005-ieji Japonijoje paskelbti Europos Sąjungos – Japonijos tautų mainų metais. Vienas šių Mainų metų projektų – kilnojamoji garsaus japonų menininko Hirošigės Ando graviūrų paroda, vakar atidaryta Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.
Hirošigė Ando (Hiroshige Ando, 1782-1856) vadinamas paskutiniuoju didžiu japonų medžio raižinių (ukiyo-e) meistru. Kūrybinio kelio pradžioje jis, kaip ir daugelis ukiyo-e dailininkų, kūrė populiarius gražuolių ir garsių kabuki teatro aktorių portretus, tačiau vėliau savo talentą skyrė peizažo žanrui. H.Ando jausminguose peizažuose pilna lietaus, rūko, minkšto sniego pusnių, brėkštančio ryto, nakties motyvų. Meno istorikų teigimu, būtent H.Ando ir jo kolegos Katsušikos Hokusai nuopelnu peizažas tapo vyraujančiu japonų medžio graviūros žanru.
H.Ando kūryba padarė tiesioginę įtaką XIX a. Europos dailės raidai. Dailininkai Klodas Monė, Rodenas, Kamilis Pisaro, Vincentas van Gogas vadino H.Ando impresionistu, kolekcionavo jo kūrinius, sėmėsi iš jų įkvėpimo ir kūrybinių naujovių.
Kaune eksponuojamas H.Ando medžio raižinių ciklas „53 Tokaido trakto stotys” – vienas svarbiausių jo kūryboje. 1832 m. H.Ando su oficialia procesija keliavo į Kiotą teikti dovanų imperatoriaus dvarui. Dailininkui tai buvo pirmoji kelionė Tokaido traktu – senoviniu keliu. Apimtas įspūdžių, H.Ando piešė kiekvienos aplankytos vietovės eskizus, o grįžęs namo atspaudė 55 kūrinių ciklą, vaizduojantį visas palei traktą išsidėsčiusias stotis. Raižiniuose vaizduojama pakelės miestelių kasdienybė, vietiniai papročiai, keliauninkai ir, be abejo, didingos gamtos vaizdai.
H.Ando medžio raižinių ciklo „53 Tokaido trakto stotys” paroda – vienintelis japonų kultūrą Mainų metų programoje pristatantis renginys, pasiekęs Kauną. Vilniuje, be šios parodos, veikusios žiemą, dar surengtas japonų muzikų koncertas, pademonstruota klasikinio japonų kino programa, įvyko No teatro gastrolės, organizuotos japonų architektūros ir tapybos tušu parodos. Alytuje vasarą įvyko tarptautinė bonsų paroda.
Žilvinė Petrauskaitė