Europos Sąjunga (ES) išgyvena politinę ir solidarumo krizę, o didžiausią reikšmę bloke įgauna siauri nacionaliniai interesai, apgailestauja Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Jo įsitikinimu, tokiame kontekste Turkijos pakvietimas pradėti derybas dėl narystės rodo Bendrijos narių gebėjimą susitarti net pačiais sudėtingiausiais klausimais ir leidžia viltis, kad pavyks susitarti dėl 2007-2013 metų finansinės perspektyvos ir rasti priimtiną Europos Konstitucijos ratifikavimo problemos sprendimą.
Kalbėdamas ketvirtadienį Seime vykstančioje diskusijoje svarbiausiais ES klausimais, parlamento vadovas pabrėžė, jog Lietuva šiuose procesuose turi užimti aktyvią poziciją ir bandyti tapti „lokomotyvu, varančiu visą sąstatą į priekį”.
Pasak A. Paulausko, jau tapo akivaizdu, kad ES išgyvena politinę, bendravimo ir solidarumo krizę. „Sutarties dėl Konstitucijos Europai neratifikavimas Prancūzijoje bei Nyderlanduose, pirmuoju momentu sukėlęs šoką, dabar, žiūrint iš tam tikro atstumo, jau atrodo pakankamai dėsningas”, – pažymėjo Seimo Pirmininkas.
Jo teigimu, krizę liudija ir įstrigusios derybos dėl 2007-2013 metų finansinės perspektyvos, Paslaugų direktyvos sustabdymas nepaisant atnaujintoje Lisabonos strategijoje deklaruojamų tikslų, Rusijos ir Vokietijos susitarimas dėl dujotiekio po Baltijos jūra tiesimo, „ignoruojant europinius energetinių išteklių diversifikavimo prioritetus bei naujųjų šalių narių energetinio saugumo interesus”.
„Visa tai akivaizdžiai parodo, kad ES solidarumo idėja nuslinko į antrą planą, o didžiausią reikšmę įgauna siauri nacionaliniai (kartais gal ir dar siauresni) interesai”, – apgailestavo Seimo Pirmininkas.
Tai esą taip pat rodo, kad Bendrijos institucijos ir atskirų valstybių valdžia nutolo nuo paprasto ES piliečio. Tinkamas gyventojų informavimas apie ES vykstančius procesus, anot A. Paulausko, įgauna ypatingą svarbą ir dėl naujosios lietuviškosios emigracijos bangos.
„Šiame kontekste Turkijos pakvietimas į derybas įgauna ypatingą reikšmę, nes tai pavyzdys to, kad Europa, nepaisant visų nuomonių skirtumų, yra pajėgi susitarti net pačiais sudėtingiausiais, daugiausia ginčų keliančiais klausimais”, – džiaugėsi A. Paulauskas.
Pasak Seimo Pirmininko, šių derybų sėkmė priklausys ne tik nuo Turkijos pažangos, bet ir pačios ES pasirengimo priimti naujus narius bei sugebėjimo susitarti tarpusavyje.
Tai, kad pavyko sutarti dėl Turkijos pakvietimo deryboms, esą leidžia viltis, kad pavyks susitarti dėl finansinės perspektyvos ir rasti priimtiną Europos Konstitucijos problemos sprendimą.
„Manau, kad šių dviejų klausimų sprendimas nubrėš kelio gaires visam tolesniam ES vystymuisi, – kalbėjo A. Paulauskas. – Lietuva, kaip ir iki šiol, turi sugebėti aktyviai dalyvauti šių klausimų sprendime. Mes pirmieji ratifikavome Sutartį dėl Konstitucijos Europai ir būtent mes derybose dėl finansinės perspektyvos pasiūlėme realų ginčų sprendimo variantą”.
„Kai kas sako, kad vis kažkur skubame, siekiame būti šventesni už popiežių, vis stengiamės bėgti priekyje traukinio. Aš manau, kad jie neteisūs: mūsų teisė rinktis, kokią vietą tame traukinyje mes užimsime – ar mes būsime paskutinis vagonas, bandąs neatsilikti nuo viso sąstato, ar būsime lokomotyvas, varantis visą sąstatą į priekį”, – pabrėžė Seimo Pirmininkas.
2005-10-20 11:13