Dėl savo populiarumo kai kurie Seimo nariai pasirašinėja net ir dokumentus, kurių prasmės nesuvokia.
Daugybė parlamentarų dalyvauja kuriant naujus įstatymus ar priimant jų pataisas tik siekdami išsaugoti savo įvaizdį rinkėjų akyse. Apie tai prabilęs Seimo narys sako nenorįs būti apkaltintas viešinąs „cecho” paslaptis, todėl įvardijo save kaip anonimą.
Bijo apsikvailinti
Seime vyrauja rinkėjų mulkinimo praktika. Daugelis parlamentarų noriai registruojasi kaip keliolikos ar net kelių dešimčių įstatymų pataisų bendraautoriai, nes nori sudaryti vaizdą, kad jie dirba.
Apie kolegų interesą varžytis, kad konkreti pavardė šmėžuotų greta daugybės projektų, „Klaipėdai” prabilęs Seimo narys yra naujokas parlamente. Tačiau jis sako nenorįs tapti „ruporu”, nes bijo būti apkvailintas Seimo senbuvių.
Anonimas net samprotavo, jog toks būdas pelnyti rinkėjų dėmesį yra normalus ir parlamentarams jau seniai priimtinas.
Kaip „Klaipėdai” aiškino nenorėjęs prisistatyti anonimas, jis jau perprato Seimo virtuvę.
„Galima „rodyti” Seimo nario darbą, bet iš tiesų nieko neveikti. Užsiregistruoji kaip pritariantis keliolikai skirtingų įstatymų pataisų ir kai niekas nereikalauja paaiškinti, kiek ten iš tiesų įdėta tavo paties „vargo”, rinkėjams toks aktyvumas gali padaryti įspūdį. Net yra tam tikri susitarimai: aš įrašau tave į savo įstatymų tobulinimo darbo grupę, tu mane – į savo, ir visiems gerai. Nesunku būti matomam rinkėjams: gali inicijuoti dešimtis įstatymų projektų, kuriuose esi tik „bendraautoris”, tačiau visuomenės akyse būsi laikomas tos idėjos autoriumi ir, įsigaliojus naujam įstatymui, rinkėjai bus tau dėkingi”, – tvirtino pašnekovas.
Blogiau – „pijokai”
Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriate kaupiama statistika, ką konkrečiai kuris parlamentaras siūlė dėl įstatymų ar jų pataisų.
Tačiau Seimo Еtikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius mano, kad nuo abejonių, ar nėra mulkinami, rinkėjus išvaduotų viešai pateikta Seimo narių ataskaita.
Esą būtų gerai, kad kiekvienas Seimo narys turėtų savo tinklalapį, kuriame pateiktų informaciją apie tai, kiek pataisų ar projektų siūlė.
Anot A.Monkevičiaus, tendencija tapti daugybės projektų bendraautoriais byloja apie Seimo narių pasyvumą.
„Tačiau dar blogiau, kai Seimo narys save populiarina įžūliai elgdamasis renginiuose, piktnaudžiaudamas alkoholiu”, – priminė A.Monkevičius.
Seimo valdybos pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas tvirtino, kad nei už darbą įstatymo tobulinimo grupėse, nei už pasiūlytų pataisų skaičių Seimo nariams alga nedidėja.
„Aš vis dėlto linkęs visada gerai apie žmones galvoti. Todėl manau, kad čia yra entuziazmo rodymas, pastangos”, – „Klaipėdai” sakė Č.Juršėnas.
– Dirbtinio entuziazmo?
– Ne, aš nenoriu šito sakyti. Juk kai pasirašai po iniciatyva – tai dar reikia pasižiūrėti, perskaityti, kodėl pasirašai. Aš visada pasižiūriu.
– Bet neaišku, ar ir kiti „pasižiūri”.
– Na, ką padarysi, kokius Seimo narius išrenkame, tokius ir turime, – teigė Č.Juršėnas.
Jis patvirtino, kad nėra nustatyta, kiek vienas ar kitas projektas gali turėti bendraautorių.
Debiutas nepavyko
Informacinės plėtros komiteto Seime narys Vytautas Grubliauskas sakė, kad suprasti visą įstatymų leidybos virtuvę reikia laiko.
„Praėjo kokie du trys mėnesiai, kai aš pasiūliau vieno įstatymo pataisą”, – sakė muzikas profesionalas V.Grubliauskas.
Tai turėjusi būti įstatymo pataisa dėl mokesčio perskirstymo tų savivaldybių teritorijoms, kuriose išgaunama nafta, dujos. Tačiau ši pataisa neįsigaliojo.
„Kaip ir reikėjo tikėtis, pasiūlymas buvo atmestas, – sakė parlamentaras. – Būnant opozicijoje, tikėtis, kad net ir pačios logiškiausios pataisos būtų išgirstos, yra naivoka”.
Jis guodėsi, kad įstatymai ar pataisos, gimstančios opozicijos diskusijų gelmėse, neretai patenka į Seime „atidirbtą” mechanizmą. „Pateikimo stadijoje jie atmetami ar sustabdomi, o po kurio laiko vėl tą pačią idėją, tik šiek tiek transformuotą, teikia jau valdančioji dauguma ir prisiima „laurus”, – sakė V.Grubliauskas.
Labai jaudinasi
Užsienio reikalų komiteto narys Vaclavas Stankevičius sutiko, kad pataisų ir naujų įstatymų iniciatyva – svarbus, bet ne vienintelis Seimo nario darbo efektyvumą įrodantis dalykas.
„Juk galima užregistruoti labai daug projektų, bet taip ir nepasiekti tikslo, jei jie neįsigalioja. Taip galima patekti į statistikos viršūnę, bet nieko nepadaryti dėl rinkėjų”, – įsitikinęs V.Stankevičius.
V.Stankevičius jaučia nuveikęs keletą svarbių dalykų dar praėjusią kadenciją dėl nulinių pajamų mokesčio tarifų jūrininkams.
Paklaustas, ką jaučia, kai balsuojama dėl jo inicijuotų pataisų, V.Stankevičius sakė, jog tai sunkiai nusakomas jausmas ir jis atsiranda žymiai anksčiau, nei vyksta balsavimas Seimo salėje.
„Pamenu, jau prieš keletą dienų iki balsavimo dėl tų „nulinių” tarifų naktį net ir miegas neėmė”, – sakė V.Stankevičius. Jis didžiuojasi „pagimdęs” ir Jūrinių reikalų komisiją.
Tačiau vėliau jai pradėjo vadovauti ir į jūrų komplekso problemas gilinosi 63 metų vilnietis agronomas.
Dėl medžioklės plotų
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas sakė taip pat nesutinkąs, jog tai, kad kuo daugiau pataisų siūlai, byloja apie Seimo nario darbštumą. Jis piktinosi, kad opozicija siūlo populistines pataisas. Žino, kad pasiūlymai nepraeis, bet vis tiek siūlo.
„Kad „paukščiukus” galėtų pasidėti. Tai čia jau šimtu procentų”, – tvirtino A.Bosas.
Parlamentaras mano daug nuveikęs dėl Medžioklės įstatymo pataisų. Jis buvo šių pataisų darbo grupės vadovas.
Tarp galbūt netrukus įsigaliosiančių Medžioklės įstatymo pataisų – pakoreguoti medžioklės plotai, ginami mažųjų miškų savininkų interesai. Įsigaliojus pataisoms, bus užtikrinta tokių savininkų teisė uždrausti arba suteikti leidimą medžioti savo miškuose.
A.Bosas pridūrė, kad taip pat būtų reglamentuota ir kaip elgtis su sužeistu žvėrimi tuose plotuose.
Iš viso per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nuo 1990 metų kovo 10 dienos yra priimta 5011 įstatymų.
Ramunė Šeštokienė