Locmanas V. Grigeliūnas: „Riziką sumažinome iki minimumo”

Pirmasis milžiniško kruizų lainerio „Constellation” atplaukimas į Klaipėdos uostą praėjusią savaitę patraukė ne tik miestiečių, bet ir profesionalių jūrininkų dėmesį. Tik juos pirmiausiai domino ne tai, kiek laive yra baseinų ir restoranų. Suprantama, laivavedžiai labiau norėjo sužinoti kitas detales: ar laivas manevringas, kokiu greičiu jis įplaukė pro uosto vartus, kaip apsisuko ir kaip buvo prišvartuotas. Laivo mechanikus domino, kiek laineris turi variklių, koks jų galingumas ir kt.

Kai kuriuos atsakymus į šiuos klausimus jūrininkai galėjo sužinoti praėjusiame „Jūros” leidinyje. Deja, straipsnyje būta netikslumų – uosto tarnybų specialistai buvo itin užsiėmę lainerio priėmimu, todėl neturėjo laiko žurnalistams pateikti komentarus. Be to, kadangi „Constellation” kruizų terminale buvo prišvartuotas anksčiau nei numatyta, nespėjome pamatyti, kaip jis įplaukė į uostą. Šiandien pasistengsime pasitaisyti.

Prieš metus

Ko gero, tiksliausią ir išsamiausią informaciją apie lainerio „Constellation” navigacines savybes Klaipėdoje žino tik vyriausiasis locmanas-instruktorius Vytautas Grigeliūnas. Jis lydėjo laivą iš Sankt Peterburgo į Helsinkį, jis jį įvedė ir į Klaipėdos uostą.

„Likus savaitei iki vizito į Klaipėdos uostą, laivo savininkas atsiuntė laišką, prašydamas, kad aš, kaip vyriausiasis locmanas, atvykčiau į lainerį Sankt Peterburge. Tokie dideli laivai, kaip „Contellation”, anksčiau į Klaipėdos uostą nebuvo atplaukę, todėl norėjosi riziką sumažinti iki minimumo. Plaukdamas į Suomiją ir Lietuvą, susipažinau su kapitonu graiku ir jo padėjėjais, apžiūrėjau navigacijos įrangą. Dalyvaudamas švartavimo operacijose Sankt Peterburge ir Helsinkyje, išsiaiškinau laivo manevrines galimybes”, – pasakojo vyriausiasis locmanas-instruktorius V. Grigeliūnas.

„Constellation” vizitui pradėta rengtis kur kas anksčiau. Dar pernai vasarą, kai kompanija „Celebrity Cruiser” kreipėsi prašydama apsvarstyti galimybę priimti 294 metrų laivą, Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius su laivybos saugumo specialistais atliko analizę ir nustatė sąlygas, kuriomis laineriui leidžiama įplaukti į uostą. Norint maksimaliai sumažinti pavojų ne tik pačiam laineriui, bet ir kitiems laivams bei uosto įrenginiams, buvo numatyti hidrometeorologiniai apribojimai: vėjo greitis ne didesnis kaip 8-10 m/sek., matomumas – nemažiau kaip 2 jūrmylės.

V. Grigeliūnui taip pat buvo pavesta sudaryti navigacinį laivo įplaukimo, manevravimo, švartavimo planą esant skirtingoms hidrometeorologinėms sąlygoms.

„Šis laivas ne tik didžiausias kada nors įplaukęs į Klaipėdos uostą, bet ir dėl savo konstrukcijos keliantis tam tikrų sunkumų. Laivo vairinė yra priekyje, todėl nesimato akvatorijos už laivagalio. Laivo aukštis – 54 metrai, o viršvandeninės dalies borto plotas – 10200 kv. m, todėl jį veikia didelė vėjo jėga. Tarkime, pučiant 10 m/sek. vėjui, jo jėga į laivo bortą sudaro 54 tonas. Povandeninės dalies borto plotas – 2500 kv. m ir jį veikia didelė srovės jėga. Visa tai locmanas privalo numatyti iš anksto, prieš atliekant bet kokį manevrą ir laivui plaukiant tiesiu kursu. „Constellation” priėmimui buvo pasirengta taip, kad uosto kapitono tarnybos darbuotojų klaidos galimybė buvo praktiškai panaikinta”, – tvirtino V. Grigeliūnas.

Bemiegė naktis

Ruošiantis priimti lainerį, uoste buvo atlikti kai kurie darbai su navigacine įranga. 8-asis plūduras buvo perkeltas 50 metrų toliau nuo kanalo, nuimti du ne navigaciniai plūdurai uosto vartuose.

Tačiau visko numatyti neįmanoma, ypač kai Baltijos orai tokie permainingi. Sankt Peterburge ir Helsinkyje oras buvo lyg užsakytas. Tačiau naktį į birželio 1-ąją, kai „Constellation” buvo pakeliui į Klaipėdą, vėjas sustiprėjo iki 19 m/sek.

Locmanas V. Grigeliūnas iš lainerio visą naktį palaikė ryšį su Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnyba, nuolat gavo informaciją apie besikeičiančias oro sąlygas.

Likus trims valandoms iki lainerio įplaukimo į Klaipėdos uostą, vėjas pagaliau ėmė rimti.

„Padariau laivo įplaukimo ir manevravimo planą, pučiant 10 m/sek. šiaurės vakarų vėjui ir esant 4 mazgų srovei iš pietų į šiaurę. Suderinus planą su laivo kapitonu, 8 valandą „Constellation” pradėjome vesti į uostą, išeinant ant vedlinės iš 6 jūrmylių atstumo. Priartėjus iki 2 jūrmylių prie uosto vartų, pasikeitė laivo dreifo kampas – vietoje numatytų plius 3 laipsnių atsirado minus 2 laipsniai. Tai yra laivas buvo nešamas prieš vėją. Nors rimto pavojaus nebuvo, teko šiek tiek pasinervinti”, – prisipažino vyriausiasis locmanas.

Kaip per sviestą

Sankt Peterburgo ir Helsinkio uostuose laivą vedė po du locmanus. Tiek pat buvo numatyta ir Klaipėdoje. Buvo manoma, kad antrasis locmanas „Constellation” pasitiks kateryje prie įplaukimo plūduro.

Tačiau bangų aukštis siekė 2,5 metro ir, norint įlaipinti locmaną, laivui būtų reikėję papildomai manevruoti. V. Grigeliūnas, pasak jo, nutarė to atsisakyti, nes laivas turi gerą navigacinę aparatūrą, geras manevrines charakteristikas ir kvalifikuotus šturmanus.

„Tik iš kranto atrodo, kad įplaukimo kanalas į Klaipėdos uostą labai siauras. Net tokiam laivui, kaip „Constellation”, kurio plotis 32,3 m, įplaukti visiškai pakanka 125 metrų kanalo. 400 kv. m ploto apsisukimo baseine užteko vietos ir apsisukti – laineris tai padarė priešais 9-ąją KLASCO krantinę”, – sakė V. Grigeliūnas.

Visi, kam pavyko pamatyti, kaip laineris 9 mazgų greičiu įplaukė į kanalą ir, susilyginęs su 9-ąja KLASCO krantine, apsisuko, prie kruizų terminalo priplaukdamas laivagaliu, sakė, jog tai buvo nepamirštamas puikus reginys. Turėdamas du didelio galingumo pagrindinius ir vieną pagalbinį variklį bei po tris vairavimo įrenginius laivo priekyje ir gale, laineris yra itin manevringas.

Po 10 valandų vyriausiasis locmanas-instruktorius V. Grigeliūnas išvedė „Constellation” iš Klaipėdos uosto. Jam padėjo vyresnysis locmanas Viktoras Tumanovas, kuris dabar taip pat turi milžiniškų laivų lydėjimo praktikos.

Ir ne jis vienas. Neseniai 7 vyresnieji locmanai kartu su vyriausiuoju locmanu Danijos jūrų instituto treniruoklyje mokėsi dirbti su „panamax” tipo laivais. Treniravosi švartuoti prie krantinių, panašių į mūsiškes 71-ąją ir 72-ąją, kurios dėl stiprios šoninės srovės ir vyraujančių šoninių vėjų yra padidintos rizikos zona. Į mokymo programą buvo įtrauktas darbas su kruiziniu laivu „Gold Star”, kurio tonažas panašus į „Constellation”.

* * *

Lainerio kapitonas Apostolosas Buzakis, kuriam labai patiko Klaipėdos uostas ir laivų aptarnavimas, uosto valdžios paprašė, kad V. Grigeliūnas sutiktų laivą prie įplaukimo plūduro ir birželio 29, ir rugpjūčio 24 dienomis, kai „Constellation” vėl lankysis Klaipėdoje.

Jelena Listopad