Laivų statyklas žlugdo ir politikai

Laivų statybos ir remonto pramonė Lietuvoje yra nuolat auganti, pelninga, užsienyje turinti gerą vardą. Tačiau stojant į Europos Sąjungą Lietuvos politikai sutiko, kad šios pramonės šakos valstybė neremtų.

Kita statyklas užgriuvusi bėda yra tai, kad į užsienį pavilioti didelių atlyginimų emigruoja geriausi specialistai. Rasti jiems pamainą Lietuvoje sunku, todėl kartais tenka „importuoti” darbuotojus iš Bulgarijos, Ukrainos, Rusijos.

Nukonkuravo Europą

Laivų statybos ir remonto pramonė Europos Sąjungos (ES) senbuvėse yra ties žlugimo riba. 2001 ir 2002 metais į Europos laivų statybos ir remonto rinką įsiveržė Pietų Korėja, o šiuo metu ir Kinija. Prieš kelerius metus šių šalių laivų statytojai užėmė 30 procentų Europos rinkos, o dabar jau priglobė net 80 procentų.

Kinijos ir Pietų Korėjos laivų statybos ir remonto kompanijos nukonkuravo Europos šalis. Europiečiai mano, kad Pietų Korėja naudoja nešvarius metodus. Mokamos dotacijos laivų statytojams, o Kinijoje ši pramonė labai sparčiai vystosi dėl pigios darbo jėgos.

Europoje laivų statyklos gali dirbti daugiau nei gaunama užsakymų. Buvo nuspręsta, kad dauguma šios srities pramonės įmonių turi atleisti dalį darbuotojų, užsidaryti arba bankrutuoti ir neturi būti remiama valstybės. Tačiau, įvertinus laivų statybos pramonės svarbą sprendžiant socialines problemas, ES struktūros aktyviai svarsto būdus, kaip nukonkuruoti Pietų Korėjos ir Kinijos statytojus ir remontininkus.

Politikų klaida

Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonėje yra visiškai kitokia padėtis. Didžiausios Lietuvos laivų statybos pramonės bendrovės Vakarų laivų gamykla, „Baltijos” laivų statykla, „Laivitė” turėjo ir turi labai daug darbo ir naujų užsakymų. Pavyzdžiui, bendrovė „Baltijos” laivų statykla jau turi užsakymų beveik visiems 2006 metams ir naujų užsakymų net nebepriima. Bendrovė Vakarų laivų gamykla per pastaruosius metus papildomai įsigijo du plaukiojančius dokus ir jų jau turi penkis.

Tačiau Lietuvos politikai derėdamiesi dėl stojimo į ES sutiko, kad laivų statybos ir remonto pramonė bus neremiama nei iš ES struktūrinių fondų, nei valstybės. Tai reiškia, kad ši pramonės šaka negali pretenduoti į jokius struktūrinius fondus, valstybės pagalba jai neteikiama. Anot Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos direktoriaus Algirdo Renkausko, euroderybininko Petro Auštrevičiaus paklausus, kodėl taip buvo padaryta, jis ilgai galvojo ir pasakė: „Kas padaryta, tai padaryta, stenkitės naudotis fondais, skiriamais pagal kitus prioritetus”.

Diskriminacijos pasekmės

Laivų statybos pramonės įmonės greitai pajuto nuolaidžiavimo ES pasekmes. Prie Ūkio ministerijos yra įsteigta valstybinė įmonė „Invega”. Ji turi teikti smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms bankines garantijas.

Įprastai smulkaus ir vidutinio verslo įmonės negali gauti iš banko paskolų, nes neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų užstatyti. Tokiu atveju pagelbėja „Invega”. Pateikus verslo planą gaunamos bankinės garantijos. Bankai „Invegos” garantijas labai vertina, nes už paskolą laiduoja Vyriausybė.

Štai asociacijai priklausanti įmonė norėjo nusipirkti modernų įrenginį, skirtą valyti uždaroms laivų erdvėms, patalpoms. „Aš tos įmonės direktoriui patariau bėgti į „Invegą”. Tačiau jam buvo nedelsiant pasakyta, kad laivų statybos ir remonto įmonės valstybės neremiamos, įmonė nieko negaus”, – pasakojo A.Renkauskas.

Politikų „supratingumas”

Išaiškėjus tokiai situacijai, asociacija ėmėsi rašyti laiškus į aukščiausias valstybines institucijas – Vyriausybės vadovui, ūkio, finansų ministrams, Seimo Pirmininkui, klaipėdiečiams Seimo nariams, Lietuvos pramonininkų konfederacijai.

Laiške Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui asociacija konkrečiais faktais nurodė, kad šios pramonės šakos padėtis Lietuvoje yra visiškai kitokia nei ES senbuvėse. Didėja įmonių pajamos, darbuotojų skaičius. Šiuo metu įmonėse dirba daugiau kaip penki tūkstančiai žmonių.

Į asociacijos kreipimąsi ūkio ministras Viktoras Uspaskichas atsakė, jog sutinka, „kad laivų statybos ir remonto pramonė, Lietuvai tapus ES nare, diskriminuojama, palyginti su kitomis pramonės šakomis, tačiau dar kartą pabrėžiame, kad šios nuostatos yra įtvirtintos vadovaujantis ES teisės aktais”.

ES nutarimo paskelbti įmones, dirbančias laivų statybos, remonto ir perdirbimo srityje, neremiamomis galioja ES 2004-2006 metais.

Šiemet Finansų ministerija turi pateikti savo pasiūlymus dėl 2007-2013 metų Bendrojo programavimo dokumento pakeitimo. A.Renkausko manymu, svarbu, kad sudaryta prie Finansų ministerijos komisija nepakartotų padarytos klaidos. Reikia, kad priimtų bei atidžiai įvertintų Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės argumentus bei neleistų, jog sėkmingai dirbanti Lietuvos laivų statybos pramonė būtų diskriminuojama lyginant su kitomis pramonės šakomis.

Emigruoja geriausi

Anot A.Renkausko, kita laivų statyklas užgriuvusi bėda yra prasidėjusi kvalifikuotų darbuotojų migracija. ES laivų statyklos vilioja pigesnę darbo jėgą ir bando taip atsigauti. Vakarų laivų gamyklos personalo direktorius Tomas Tarasevičiaus pastebėjo, kad didesnė darbuotojų migracija į užsienį prasidėjo praėjusių metų rudenį.

Iš „Baltijos” laivų statyklos per šių metų sausį, vasarį, kovą iš darbo išėjo 60, balandį – 34, gegužę – 35 darbuotojai. „Laivitė” per gegužę prarado 21 darbuotoją. Manoma, kad maždaug pusė įmonę palikusių darbuotojų išvažiuoja į užsienį.

T.Tarasevičiaus teigimu, darbuotojų kaita nėra ypač tragiška. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Vakarų laivų gamykloje į darbą buvo priimta 180, o atleista 156 žmonės. Tačiau iš atleistųjų skaičiaus net 60 darbuotojų yra kvalifikuoti ir bendrovės labai vertinami. Palyginimui praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo priimti 105, o bendrovę paliko 148 darbuotojai.

Džiugina tai, kad migracija po truputį rimsta. Svetur reikia sunkiau dirbti, blogesnės gyvenimo sąlygos, esi atskirtas nuo šeimos.

Dideli atlyginimai

Laikraščiuose gausu pasiūlymų vykti dirbti į užsienį. Užsienio laivų statyklos pateikia užsakymus įdarbinimo agentūroms, kurių Klaipėdoje yra per trisdešimt. Kai kurios užsienio bendrovės pateikia netgi specialius užsakymus surasti darbuotojus pagal pavardes ir pakviečia asmeniškai vykti dirbti pas juos.

Įmonės bėgančius darbuotojus bando sulaikyti siūlydamos įvairius paketus. Bendrovė nemokamai apdraudžia gyvybę, tariasi dėl algų didinimo. Taip pat labai svarbu darbininkui sudaryti tokias sąlygas, kad jis turėtų pakankamai darbo ir kartu daugiau užsidirbtų.

Dirbantys laivų remonte ir statyboje gali užsidirbti iki keturių tūkstančių litų. Alga priklauso nuo darbuotojo turimos kategorijos. Pavyzdžiui, penktos kategorijos suvirintojas dirbęs tiek pat, kiek ir pirmos kategorijos suvirintojas, gaus beveik keturis kartus didesnį atlyginimą. Vidutinis atlyginimas laivų remonte ir statyboje yra apie du tūkstančius litų. Per metus šioje pramonės šakoje atlyginimų vidurkis kyla apie dvidešimt procentų.

Nenori mokytis

Kol kas įmonėse nėra kritinė situacija, darbuotojų pakanka, tačiau jie neturi tokių gerų įgūdžių kaip išvažiavusieji. Tam, kad žmogus taptų geru specialistu, reikia penkerių ar šešerių metų stažo. Baigęs profesinę mokyklą žmogus „prikabinamas” prie patyrusio specialisto ir kartu su juo dirba dvejus ar trejus metus, kol įgyja pakankamai patirties, kad galėtų dirbti savarankiškai.

Kaip nuogąstauja „Baltijos” laivų statykla, jei ir toliau tokiais tempais bėgs geri specialistai iš Lietuvos, tai greitai nebebus prie ko „prikabinti” baigusiųjų profesines mokyklas.

Įmonės turi užsakymų, tačiau greitai nebebus juos atliekančių. Atsisakyti ar nepriimti naujų užsakymų būtų įmonės savižudybė. Laivų remonte prarasti vieną užsakymą kainuoja kelis šimtus tūkstančių ar net milijoną dolerių. Todėl įmonės bando spręsti problemą įsiveždamos darbuotojus iš Ukrainos, Rusijos, Bulgarijos.

T.Tarasevičiaus teigimu, paklausiausios specialybės yra suvirintojai, korpusininkai surinkėjai, smėliuotojai, dažytojai. Remonto įmonės nuolat ieško darbuotojų ir klaipėdiečiai, ieškantys darbo, žino, kur kreiptis. Įmonės laukia ir jaunų, iniciatyvių, siekiančių tobulėti profesines mokyklas baigusių specialistų.

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla 2004 ir 2005 metais išleido 44 suvirintojus, 44 korpusų surinkėjus, 35 laivų sistemų ir įrengimų montuotojus, 19 laivų elektros ir radijo sistemų montuotojus. Darbo biržos siuntimu paruošti 186 suvirintojai.

Mokykla galėtų paruošti ir daugiau, tačiau nėra norinčių mokytis jaunuolių. Laivų statyklos turi mokymo bazes, kur patys ruošia reikiamos profesijos specialistus.

T.Tarasevičius pakvietė jaunus žmones nebūti paprastais darbininkais, bet siekti aukštesnės kvalifikacijos, kad galėtų atlikti sudėtingesnius darbus nei suvirinti laivo korpusą. Anot jo, reikia ir patiems imtis išbaigtų laivų statybos darbų, kartu uždirbti kaip ir visi europiečiai.

Vincas Grigas