Ar gali Irako teisėjai amerikiečių okupacijos metu įkurtame teisme garantuoti nešališką teismą buvusio diktatoriaus atžvilgiu?
Tvyrant abejonėms, ar Sadamo Huseino (Saddam Hussein) advokatams bus suteiktos tinkamos sąlygos ginti savo klientą, bei nerimaujant, kaip atidžiai teisėjai vertins byloje surinktus įrodymus, neabejojama, kad kiekvieno teismo proceso detalę atidžiai seks teisės ekspertai ir žmogaus teisių apsauga besirūpinančios organizacijos.
Bylos nagrinėjimas prasidėjo įsismarkavusio sukilimo, karštų visuomenės emocijų ir politinių ambicijų fone. Štai, pavyzdžiui, Irako prezidentas Džalalas Talabanis (Jalal Talabani) praėjusį mėnesį pareiškė, kad S. Huseinui derėtų mirties bausmę vykdyti „kasdien po 20 kartų”.
„Tai vienas reikšmingiausių teismo procesų visame pasaulyje per daugelį dešimtmečių”, – sakė Nikolas Hovenas (Nicholas Hown), Ženevoje įkurtos Tarptautinės teisininkų komisijos generalinis sekretorius.
„Tai negali būti parodomasis teismas. Akivaizdu, kad procesas privalo vykti tinkama forma, kad advokatams turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai, o kaltinamieji turi turėti galimybę laisvai bendrauti su advokatais”, – teigė teisininkas.
Jam antrino ir tarptautinės teisės ekspertas, profesorius Janas Vautersas (Jan Wouters), dirbantis Leveno universitete Belgijoje. „Teismo procesas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei teisėjai teisminio nagrinėjimo metu elgsis protingai, nešališkai, bus neutralūs ir suteiks tinkamas galimybes gynybai”, – teigė jis.
Pasak ekspertų, teismo sprendimas atidėti kitą posėdį iki lapkričio 28 d. gali padėti atremti tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch” bei kitų susivienijimų priekaištus, neva gynybai pasirengti skirta labai mažai laiko – vos 45 dienos.
Vis dėlto ši Niujorke veikianti organizacija 19-os puslapių ataskaitoje paskelbė ir kitus nerimą keliančius klausimus, pavyzdžiui, kiek bus leidžiama kalbėti pačiam S. Huseinui bei ar jam bus suteikta proga apklausti liudytojus.
Būgštaujama, kad S. Huseinas gali būti nuteistas vien todėl, kad įrodymai tiesiog „patenkins” teisėjus. Tokiu atveju būtų pamintas visuotinai pripažintas teisės principas, kad asmuo gali būti nuteistas tik esant neabejotiniems įrodymams.
„Šis „pasitenkinimo” matas verčia nerimauti”, – sakė Edgaras Čenas (Edgar Chen), Vašingtone veikiančios organizacijos „Koalicija už tarptautinį teisingumą” atstovas.
Teismui paskelbus nuosprendį, kad S. Huseinas įvykdė nusikaltimus žmoniškumui, Jungtinės Valstijos tai laikytų 2003 m. įvykdytos invazijos į Iraką pateisinimu. Tuomet Vašingtonas įsiveržimą teisino tuo, neva režimas turi masinio naikinimo ginklų, kurie niekuomet nebuvo rasti.
S. Huseino nuteisimo myriop taip pat tikisi tiek dabartinė Irako valdžia, tiek daugelis paprastų irakiečių.
Vis dėlto dalis teisės ekspertų Vakaruose yra nusivylę ribota teismo proceso apimtimi.
Siekdami išvengti itin ilgo teismo proceso, kaip nutiko buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus atveju, prokurorai kaltinimus pateikė tik dėl vieno epizodo: dėl daugiau nei 140 šiitų vyrų nužudymo Dudžailo kaime. Pasak kaltintojų, šis nusikaltimas įvykdytas po nesėkmingo 1982 metais organizuoto pasikėsinimo į S. Huseiną.
Teisme S. Huseinui negresia baudžiamoji atsakomybė dėl politinių žmogžudysčių bei šiitų ir kurdų priespaudos.
Bendžaminui Ferenčui (Benjamin Ferencz), amerikiečių prokurorui Niurnbergo teisme, kuriame kaltinimai buvo pateikti įtakingiausiems nacių vadeivoms, akivaizdžiausias trūkumas S. Huseino teisme yra tai, kad nekeliamas atsakomybės klausimas dėl 1990 m. invazijos į Kuveitą, kai akivaizdžiai buvo pažeistos tarptautinės teisės normos.
„Tai nuvilia. Manau, kad šis klausimas galėtų ir turėtų būti netrukus iškeltas. Vis dėlto tai, kad šalies prezidentas teisme turi atsakyti už masinius nusikaltimus, yra didelis žingsnis pirmyn”, – teigė teisininkas.
Tai, kad S. Huseinui nepateikti kaltinimai dėl invazijos į Kuveitą ar karo su Iranu, riboja jo galimybes skaudžiai įgelti Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Vakarų valstybėms, paliudijus, kaip jos aštuntajame dešimtmetyje jį ginklavo ir teikė paramą jo režimui.
„Mūsų nuomone, tai akivaizdžiai politinis sprendimas”, – pažymėjo Žana Siulzė (Jeanne Sulzer) iš Paryžiuje veikiančios Tarptautinės federacijos už žmogaus teises. Anot jos, teisme turėjo būti pateikta daugiau kaltinimų.
„Aukos turi teisę sužinoti, kas tiksliai nutiko, jos taip pat turi teisę reikalauti teisingumo ir kompensacijos”, – nurodė teisininkė.
Tačiau, nors įvairiausių šalių ekspertai pastebi, kad teisminis procesas nėra tobulas, jie taip pat pažymi, jog galima tikėtis, kad S. Huseino teismas gali padėti pagrindus stabiliai teisinei sistemai Irake. Be to, anot ekspertų, Irako eskprezidento teismas gali būti itin reikšmingas tarptautinis precedentas.
„Tai gali būti pamoka, kurią mes bandėme išmokyti Niurnberge – kad niekas nėra aukščiau įstatymo, o tie, kurie lemia žmonių likimus, privalo atsakyti žmonėms už savo nusikaltimus”, – pastebėjo B. Ferenčas.
2005-10-19 19:00