Kaune yra dešimtys telefono automatų, „uždirbančių” po 1-2 litus per mėnesį, o kiekvieno jų eksploatacija kainuoja po pusšimtį litų
Kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka po 1,4 mobiliojo telefono. Gal taksofonai mieste nebereikalingi? Redakcijos duomenimis, svarstoma galimybė Lietuvoje panaikinti apie 2 tūkstančius taksofonų, o Kauno regione – beveik 500 iš esamų 1,5 tūkstančio.
Kai kur reikalingi
Iki šiol pagal galiojančius reikalavimus Kaune tūkstančiui gyventojų tenka po 2,8 taksofono. Tad jų, nepaisant patiriamų nuostolių, yra per 800.
„Lietuvos telekomo” Kauno regiono centro direktorius Regimantas Girdvilis sako, kad neseniai gavo prašymą bent penkis taksofonus įrengti „Megos” prekybos centre, Garliavoje statomame viešbutyje, Muniškių senelių namuose. Kol kas nuostolingų taksofonų panaikinti neketinama, norima tik perkelti juos iš tų vietų, kuriose jais beveik nesinaudojama.
„Vos kelis litus pajamų per metus duodančių taksofonų yra ne tik Kaune, bet ir Marijampolėje, Šlapaberžėje, Vepriuose, Josvainiuose, Vilkaviškyje, Jonavoje, Šakiuose, Sintautuose, Sasnavoje, Išlauže, Rukloje, Ukmergėje”, – sako „Lietuvos telekomo” Kauno regiono verslo palaikymo sektoriaus vadovas Albinas Sližys.
Kaune tokių beveik nenaudojamų taksofonų yra kelios dešimtys. Vietinio pokalbio minutė taksofonu kainuoja 18 centų, o tarpmiestinio – 45 centus.
Studentai nevertina arba gudrauja
Studentai renkasi pokalbius mobiliaisiais telefonais, taksofonai keliuose Kauno technologijos universiteto (KTU) bendrabučiuose yra visiškai nepopuliarūs.
8-ajame KTU bendrabutyje, A.Purėno gatvėje, sutiktas Juozas Astrauskas mosteli į stiklinę sieną, ant kurios prieš pusantrų metų kabėjęs taksofonas, ir tikina, kad niekam jo nereikėję, todėl, pradėjus remontą, jis ir nuimtas.
„Dirbu čia nuo rugsėjo, kas ketvirtą parą, tai skambinant iš automato mačiau gal du kartus”, – sako 10-ojo KTU bendrabučio Gričiupio gatvėje budėtoja Jūratė Kuojienė. Keliolika pro šalį praeinančių studentų patvirtina žiną, kad bendrabutyje veikia net du taksofonai, tačiau jais naudojasi labai retai.
Gerokai paieškoję taksofono Kumpio gatvėje, aptinkame jį Suaugusiųjų mokymo centro koridoriuje. Kitas, taip pat retai naudojamas, yra gatvėje prie „Fredos” baldų fabriko. Dar vienas beveik pajamų neduodantis taksofonas – Vytauto Didžiojo universiteto studentų bendrabutyje Vytauto prospekte.
„Pastebėjau, kad prie jo dažniausiai ateina užsieniečiai. Paskambina, padeda ragelį, o paskui laukia, kol skambins jiems, tada jau ilgai kalbasi”, – sako budėtoja.
Nepopuliarusis Rotušės aikštės taksofonas įrengtas prie „Ryšių” muziejaus.
Įtaką daro ne rinka, o įstatymai
Taksofonai, „Lietuvos telekomo” Kauno regiono centro direktoriaus R.Girdvilio teigimu, tebėra populiarūs miesto centre, didžiuosiuose prekybos centruose ir automobilių turgavietėse. Taip pat yra nustatyta, kad taksofonai privalo būti įkalinimo, gydymo įstaigose, jie yra daugelyje didesnių mokyklų ir išliks ten net tuo atveju, jei jais bus retai naudojamasi.
„Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo 7600, dabar – apie 5500 taksofonų. Jų paslaugos yra priskiriamos prie universaliųjų, todėl jas veikia ne rinka, o įstatymai. Nepaisant nuostolių, įstatymai neleidžia sumažinti taksofonų skaičiaus. Šiuo metu mieste tūkstančiui gyventojų turi tekti 2,8 taksofono, o kaime – 1 dviem tūkstančiams gyventojų. Tad šiandien kalbėti apie taksofonų mažinimą tikrai anksti, tai turi nuspręsti Vyriausybė. Svarstoma, ar nereikėtų sumažinti privalomų taksofonų skaičiaus. Mes manome, kad tiek taksofonų, kiek jų dabar yra, tikrai nereikia. Viliamės, jog į dinamiškai besikeičiantį poreikį Vyriausybė atsižvelgs”, – dėsto oficialią telekomo poziciją jo atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
Neatlaikė konkurencijos
„Lietuvos telekomo” duomenimis, naudojimasis taksofonais nuolat mažėja nuo 2000-ųjų, kai Lietuvoje prasidėjo aktyvi mobiliojo ryšio plėtra. Taksofonai tapo nuostolingi, nes išlaidos jų išlaikymui yra dvigubai didesnės nei gaunamos pajamos. Suomijos telefono ryšio kompanija „Sonera” išvis atsisakė taksofonų verslo.
Ta pati tendencija yra ir kitose užsienio šalyse – operatoriai stengiasi atsisakyti nuostolingo verslo.
„Lietuvoje už taksofonų paslaugas yra atsakingas tik „Lietuvos telekomas”, o daugelyje Europos šalių tuo rūpinasi ne tik fiksuoto, bet ir mobiliojo ryšio operatoriai. Dažniausiai yra specialus fondas, kuriam moka visi telekomunikacijų operatoriai, o sukaupti pinigai naudojami taksofonų išlaikymui ir modernizavimui”, – sako R.Gorbačiovas.
Taksofonų išlaidos priklauso ne tik nuo jų priežiūros, bet ir nuo suvartojamos elektros energijos, mokesčio savivaldybėms už taksofonų kabinų stovėjimo vietas. Vieno taksofono išlaidos eksploatacijai yra apie 50 litų per mėnesį. Pernai per pusketvirto tūkstančio taksofonų davė mažesnes nei po 50 litų pajamas.
Kiek žmonių mūsų šalyje aptarnauja taksofonus ir netektų darbo sumažinus jų skaičių, „Lietuvos telekomas” atsakyti negalėjo, nes taksofonų priežiūrą Lietuvos telekomas perdavė AB” Rubicon city service”.
Kad ir kaip būtų, ne visi šalies gyventojai turi mobiliuosius telefonus, o galimybė šauktis pagalbos visais nemokamais numeriais yra reikalinga visiems, todėl taksofonai Lietuvoje neišnyks. Juolab kad jais pigiau naudotis skambinant kam nors į namus bei įstaigas nei iš mobiliojo ryšio telefono. Tuo įsitikinęs prie taksofono kalbintas Česlovas Survila, kuris sumaniai derina visas ryšio galimybes.
Daiva Valevičienė