Kauno onkologijos ligoninė taps Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) filialu. Tokį darbo grupės sprendimą praėjusią savaitę palaimino premjeras Algirdas Brazauskas. Žadama, kad gerės paslaugų kokybė, sunkiausiems onkologiniams ligoniams bus atviros KMU Onkologijos klinikos durys.
Tačiau neaišku, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai. Čia yra vos 40 lovų, antra tiek – dienos stacionare, ir jų skaičiaus didinti nenumatoma, nors jau dabar susidaro eilės, o konsultantai prireikus jų pagalbos neturi laiko nuvykti į Onkologijos ligoninę.
Reforma, vykdoma gerai nepasirengus ir nepaskaičiavus, kelia abejones.
Gali nukentėti pacientai
„Specializuotos onkologinės pagalbos ligoninės jokiu būdu neturėtų išnykti. Juk sergančiųjų onkologinėmis ligomis skaičius nuolat daugėja. Bijau, kad ligonių interesai gali nukentėti”, – svarsto Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotoja Birutė Aleknavičienė.
Ji vertina situaciją kaip kovą už būvį: „Onkologinių ligonių daugėja, pinigai dabar eina paskui ligonį. Manau, kad tai turi įtakos tokiems sprendimams”.
Kauno onkologijos ligoninės pavertimas KMUK filialu yra paskutinis akordas onkologinės pagalbos sistemos reformoje. Jos eigoje nebeliko Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio onkologijos ligoninių. Šiaulių miesto ligoninėje veikia Onkologijos klinika, Klaipėdos ligoninėje – Onkologijos departamentas, o Panevėžio ligoninėje liko tik Chemoterapijos skyrius. Dar anksčiau iš poliklinikų buvo išvyti onkologai.
Pasak B.Aleknavičienės, onkologų funkcijas perdavus bendrosios praktikos gydytojams, uždarius specializuotas šių miestų įstaigas Onkologijos institutas pajuto didesnį ligonių iš regionų antplūdį: „Per pastaruosius penkerius metus ligonių skaičius mūsų konsultacinėje poliklinikoje išaugo dvigubai – nuo 50 iki 100 tūkstančių per metus. Susidaro didžiulės eilės. Dabar, spalio viduryje, registruojame ligonius gruodžiui”.
„Dalis pas mus atvykstančių pacientų galėtų gauti pagalbą ten, kur gyvena. Turėtume konsultuoti ligonius tik sudėtingais, neaiškiais atvejais, kiti turėtų gauti pagalbą pirminėje grandyje, pas savo šeimos gydytojus.
Deja, jiems trūksta specialių žinių. Baimindamiesi atsakomybės jie siunčia savo pacientus onkologo konsultacijai ir tada, kai nebūtina”, – aiškina B.Aleknavičienė.
„Kiek žinau, KMU Onkologijos klinikoje jau dabar yra eilės ir konsultacijoms, ir hospitalizacijai. Kažin ar ji pasirengusi didesniam ligonių srautui. Jei žmonės ten nepaklius, dalis važiuos pas mus”, – prognozuoja B.Aleknavičienė.
Nesusišneka tarpusavyje
Kai vasarą Kauno onkologijos ligoninės likimas buvo svarstomas Vyriausybėje, premjeras nepritarė jos prijungimui prie KMUK. Tačiau jo pavedimu sudaryta darbo grupė nusprendė, kad Kauno onkologijos ligoninė taps Klinikų filialu, o A.Brazauskas rezoliucija „pritariu” ir savo parašu palaimino jos sprendimą.
Premjero patarėjas Jonas Kairys įtikinėjo, jog „Algirdas Brazauskas sakė, kad nereikia uždaryti Onkologijos ligoninės. Ji ir nėra uždaroma, tik prijungiama prie Kauno medicinos universiteto klinikų. Bus geriau ligoniams, nes jie laiku gaus kokybiškas paslaugas, sergantieji ir kitomis ligomis pateks pas kitų specialybių gydytojus, be to, plataus masto specialistų konsiliumuose bus galima aptarti komplikuotus gydymo atvejus”.
„Darbo grupė buvo nuvykusi į abi įstaigas. Pamatėme, kad jos nesusišneka. Jei Onkologijos ligoninės pacientui reikia siauresnės specializacijos specialisto konsultacijos, tenka laukti, kol jis atvyks iš Kauno medicinos universiteto klinikų, savaitę ar net dvi. Sujungus įstaigas, bus nustatyta aiški tvarka, kada koks konsultantas turi ten vykti”, – tikina J.Kairys.
Kodėl dabar šios tvarkos nustatyti negalima, jei, reikalui esant, Klinikų specialistai konsultuoja viso regiono gydymo įstaigų pacientus?
Premjero patarėjui susidarė įspūdis, kad Onkologijos ligoninė nenori įsileisti mokslo: nenori užsiimti studentų mokymu, rašyti disertacijų, mokslinių straipsnių. „Šiais laikais taip galvoti nebegalima, nes kenčia ligoniai, paslaugų kokybė. Tapus filialu, čia atsiras ir studentų, ir profesūra”, – aiškina patarėjas.
Kitos nuomonės neišgirdo
J.Kairio teigimu, Kauno onkologijos ligoninės personalo nemažės, ligoninė toliau veiks tose pačiose patalpose. Pacientų srautai keisis nežymiai, tik nedidelė jų dalis, kuriems reikalinga specializuota pagalba ir specifiniai tyrimai, keliaus į KMUK. Keisis tik darbo santykiai: ligoninės administracija taps tiesiogiai pavaldi KMUK vadovybei, ji jai metodiškai vadovaus.
Darbo grupės vadovas teigia, kad ligonių srautai, uždarius specializuotas onkologijos įstaigas kituose miestuose, Kaune ir Vilniuje padidėjo nežymiai ir tai sietina tik su bendru sergamumo onkologinėmis ligomis augimu. Esą tai rodo statistika, gauta iš ligonių kasų. Iš jos taip pat matyti, kad dabar Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninių onkologijos padaliniuose gydoma daugiau ligonių nei anksčiau.
Pasak J.Kairio, šiuose specializuotuose daugiaprofilinių ligoninių padaliniuose gydomos ir pirmosios bei antrosios onkologinių ligų stadijos, nors jos ir neturi moderniausios aparatūros – linijinių greitintuvų. „Tokio reikalavimo, kad jei jo įstaiga neturi, tai gali gydyti tik užleistas ligos stadijas, tikrai nėra, be reikalo keliama panika”, – piktinosi patarėjas.
Tačiau sveikatos apsaugos ministro Ž.Padaigos rugpjūčio mėnesio pabaigoje išleistame įsakyme yra nuostata, kad ligoniai, kuriems nustatyta pirmoji ir antroji vėžio stadijos, turi būti gydomi spinduliniu metodu. Tam reikalingas linijinis greitintuvas, o jį turi tik KMUK ir VU Onkologijos institutas. Vadinasi, kitos įstaigos tokių ligonių gydyti negali.
Iš 10 narių sudarytos darbo grupės nuomonė nebuvo vieninga. Jos nariams Kauno onkologijos ligoninės vadovas Feliksas Markuckas ir VU Onkologijos instituto direktorius Konstantinas Valuckas išreiškė atskirąją nuomonę. K.Valucko teigimu, būtų tikslinga šiai įstaigai išlaikyti juridinio asmens statusą, reorganizaciją vykdyti ligoninės vidinės struktūros ribose – optimizuojant lovų skaičių, teikti paslaugas, atitinkančias pacientų reikmes.
„Mūsų nuomonės niekas neišgirdo. Keista, kad darbo grupėje nedalyvavo nei apskrities, nei Savivaldybės atstovai, nei vienas pacientų organizacijų atstovas, nors turime per 30 tūkst. jų parašų, pasisakančių prieš ligoninės prijungimą. Kėlėme šį klausimą, tačiau niekas mūsų balso neišgirdo”, – piktinosi F.Markuckas.
Pažadėjo duoti pinigų
Mainais už prijungimą Kauno onkologijos ligoninei pažadėta pinigų: aparatūrai įsigyti bei pastato renovacijai ir šilumos taupymui per trejus metus žadama iš valstybės investicinių programų skirti 2,5-3 mln. litų. „Balbieriškio ligoninei metams tai gal ir būtų pakankama suma, o mums tai tik remontui užtektų. Numetė kaip šuniui kaulą, kad nelotų”, – komentavo F.Markuckas.
Kažkodėl, kai skirstomos lėšos investicinėms programoms, liūto dalis Lietuvoje tradiciškai nubyra tokioms įstaigoms kaip KMUK ir sostinės „Santariškių klinikos”. Todėl jos ir gali didžiuotis modernia įranga.
Kauno onkologijos ligoninės vadovui kelia abejones darbo grupės argumentai, neva sujungus įstaigas pacientams bus patogiau, jie greičiau sulauks pagalbos: „Mes labai retai kviečiame siaurų specializacijų konsultantus iš Klinikų, nebent kokį angiochirurgą, turime pakankamai savų specialistų. O dėl to, kad tenka jų ilgai laukti, kas trukdo dabar ateiti greičiau, ką išspręs pavaldumas, ar jie daugiau laiko turės?”
Onkologijos ligoninė neturi neurochirurgijos padalinio, todėl žmones, kuriems diagnozuoti piktybiniai smegenų navikai, iškart siunčiami į Klinikas. Kitus pacientus gydo ligoninės specialistai, ji yra pasirengusi teikti visas paslaugas, kurių reikia pacientams.
Lovų skaičiaus nedidins
KMU Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė (ji taip pat buvo premjero sudarytos darbo grupės narė) tikina, kad šiuo metu eilės Klinikose yra minimalios: pirmą kartą ateinantis konsultuotis ligonis turi laukti tik savaitę, panašiai tenka laukti ir spindulinės terapijos. „Turime modernią techniką, todėl ir suplūsta žmonės”, – aiškina ji.
Vakar registruojantis pas Klinikų onkologus talonėlis buvo pasiūlytas lapkričio 8 dienai.
„Niekas nesikeičia Onkologijos ligoninėje jai tapus mūsų filialu. Todėl mes ir neplanavome, kad ligonių srautas didės, kiek buvo lovų, tiek ir liks. Atrodo, kad 40 – labai mažai, bet mes taikome tik konservatyvų gydymą. Sergantys vėžiu ligoniai operuojami kituose Klinikų padaliniuose, priklausomai nuo vėžio lokalizacijos, tad nauji ligoniai pasiskirstys ir juose, be to, siekiame plėtoti ambulatorines paslaugas”, – teigia KMU Onkologijos klinikos vadovė.
Nuogąstavimus, kad Onkologijos ligoninė nebegalės gydyti pradinėmis vėžio stadijomis sergančių ligonių, nes neturi linijinio greitintuvo, o visus šiuos ligonius perims KMU Onkologijos klinika, E.Juozaitytė vadina neteisinga situacijos interpretacija: „Ir dabar pacientus, kuriems reikalingas radikalus gydymas, mums Onkologijos ligoninė siunčia, nes mes turime šiam gydymui reikalingą įrangą ir infrastruktūrą. Taip bus ir toliau”.
„Ligoniui niekas nesikeis. Jis ir toliau eis į tą pačią įstaigą, pas tą patį gydytoją, galės ten pat gydytis, tik jam taps prieinami dar ir modernūs gydymo metodai bei paslaugos, kurias galės gauti mūsų Klinikoje, jei norės, nes juk niekas varu žmonių nevarė ir nevarys”, – sako E.Juozaitytė.
Jei sujungus abi gydymo įstaigas nei geriau, nei blogiau ligoniams nebus, tai koks jiems skirtumas, kam jos pavaldžios? Tai labiausiai rūpi pačioms ligoninėms, kovojančioms dėl įtakos ir pinigų. Ligoniai abiem pusėms, kad ir kaip jos muštųsi į krūtinę, tampa tik priemone pasiekti tikslą.
Giedrė Budvytienė