Spalio 19-23 dienomis Vilniuje lankysis kviestinė festivalio „Gaida” kompozitorė Kaija Saariaho, jos soliniai, kameriniai, orkestriniai kūriniai festivalyje skambės spalio 20, 21 ir 22 dienomis.
Kaiją Saariaho neabejotinai galima būtų laikyti viena stipriausių kūrybinių asmenybių Europos, o gal ir pasaulio muzikoje, įveikusia tiek ir suomišką nusistatymą prieš kompozitores – moteris, tiek ir baimę prieš naujausias technologijos bei įmantrias kompiuterines garso transformacijos programas. Kompozitorė mokėsi bene visuose svarbiausiuose tuometiniuose Europos naujosios muzikos centruose – Freiburge, Darmštate, dirbo IRCAM’e Paryžiuje ir nuo 1982 metų gyvena ir kuria Paryžiuje.
Kaijos Saariaho kūryboje vizualiniai ar kiti nemuzikiniai įkvėpimo šaltiniai dažnai virsta stulbinamai spalvingais muzikiniais įvaizdžiais, atskleidžiančiais ypač subtilų kompozitorės garso, tembro, harmonijos pojūtį. Savo elegantišką muzikos kalbą ji derina su kompiuterinėmis technologijomis, elektronine muzika. Jos kūrinių pavadinimai žadina fantastinius poetinius vaizdus: akinantį spindesį, slaptus sodus, Šiaurės pašvaistės spalvas, kristalą, išsiskaidantį į dūmus, sielos pilį…
Neatsitiktinai Saariaho turi ir nuolatinius savo muzikos atlikėjus, kurie fenomenalia technika ir itin jautriu stiliaus pojūčiu klausytoją sugeba vedžioti po kompozitorės nužymėtas garsų teritorijas. Fleitininkė Camilla Hoitenga, sopranas Pia Freund, violončelininkas Anssi Karttunenas – visi jie viešės Vilniuje ir kartu su lietuvių atlikėjais dalyvaus trijuose kamerinės bei simfoninės muzikos koncertuose Nacionalinėje filharmonijoje.
Kritikai atkreipia dėmesį į idealiai skaidrų ir tikslų fleitininkės Camillo Hoitengos grojimą, išradingus garso spalvos kaitaliojimus, pirštų ir minties miklumą. Daug kompozitorių, kaip antai Karlheinzas Stockhausenas, Ken-Ichiro Kobayashi, yra paskyrę jai savo kūrinius, taip pat ji bendradarbiauja su vizualaus meno kūrėjais, improvizuodama galerijose ir muziejuose. Jos programų apimtis – nuo baroko muzikos opusų iki naujausių kūrinių.
Anssi Karttunenas yra vienas universaliausių muzikų šiuolaikiniame klasikinės muzikos pasaulyje. Jis groja šiuolaikine, klasikine ir barokine violončelėmis bei mažąja violončele (violoncello piccolo). Anssi Karttunenas yra uolus šiuolaikinės muzikos propaguotojas, bendradarbiaudamas su tokiais kompozitoriais kaip Magnus Lindbergas, Luca Francesconi, Rolfas Wallinas ir Tan Dunas parengė daugiau kaip 50 pasaulinių kūrinių premjerų.
Nors ir trumpiau, tačiau nemenkiau produktyviai su Kaija Saariaho bendradarbiauja ir sopranas Pia Freund. Nepaisant plačios apimties dainininkės koncertinio repertuaro (nuo baroko), ji ypač garsėja kompozitorės vokalinės muzikos interpretacijomis. Kritikai puikiai įvertino jos Clemence partiją Kaijos Saariaho operoje „L’amour de loin” 2004 m. rudenį.
Spalio 20 d. Lietuvos kamerinis orkestras (dirig. Robertas Šervenikas) ir Camilla Hoitenga atliks Saariaho koncertą fleitai ir styginių orkestrui „L’aile du songe” („Sapno sparnas”, 2001), sklidiną „šešėlių” ir įvairių niuansų. 21 d. koncerto programoje Kaija Saariaho ir du jos atlikėjai – sopranas Pia Freund bei violončelininkas Anssi Karttunenas – mūsų muzikus ir publiką įtrauks į trapų ir efemerišką, vizualių ir poetinių asociacijų pilną Saariaho kamerinės muzikos pasaulį. Programoje šalia naujausios kūrybos – „Sept papillons” („Septynios peteliškės”, 2002), „Changing Light” („Kintanti šviesa’, 2002), „The Tempest Songbook” („Audros dainų knyga”, 2004) – skambės ir elegantiškas „Lichtbogen” („Šviesos skliautai”, 1986) – chrestomatinis gyvo ir elektroniškai modifikuoto garso integralumo pavyzdys. Koncerte taip pat dalyvaus mūsiškiai „Gaida Ensemble” ir baritonas Vytautas Juozapaitis.
Itin moteriškas vakaras numatomas spalio 22-ąją. Kiek netikėtu skambesiu koncertą atversiančią Saariaho pjesę „Dolce tormento” („Švelniai kankinančiai”, 2004) fleitai piccolo keis simfoniniai opusai: Onutės Narbutaitės, Ramintos Šerkšnytės premjeros ir net du suomių kompozitorės darbai. Viena pirmųjų jos kompozicijų dideliam orkestrui „…ą la fumée” („&į dūmą”, 1990) kupina slėpiningos galios; virš didžiulių sūkuriuojančių garso masių kartais iškyla elektronika sustiprintos altinės fleitos (Camilla Hoitenga) ir violončelės (Anssi Karttunenas) solo partijos. Šiedu instrumentai čia lyg mikroskopai, padedantys įsiskverbti giliai į muzikinę medžiagą. Savą visų šių opusų, o taip pat ir paskutiniojo Saariaho kūrinio orkestrui „Orion” (2002) interpretaciją pasiūlys Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirig. Ernestas Martinezas-Izquierdo).
Susitikimas su Kaija Saariaho „akis į akį” – spalio 19 d. 16 val., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II rūmuose (Kongresų) Kamerinėje salėje. Klausytojų klausimams pasirengusi kompozitorė pristatys ir vieno reikšmingiausių savo kūrinių – operos „L’amour de loin” („Meilė iš toli”) video įrašą.