Du šeimininkus turinčio pastato gyventojai, nesugebėdami išspręsti ūkinių ir juridinių problemų, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis
J.Lukšos-Daumanto gatvėje esantis 2-uoju numeriu pažymėtas namas – buvęs Kauno medicinos universiteto (KMU) bendrabutis. Jame gyvenę universiteto darbuotojai prieš 12 metų kambarius privatizavo, o dalis pastato tebeliko universitetui. Dabar dveji šeimininkai tarpusavyje nesutaria, vieni kitus kaltina dėl neūkiškumo ir tvarkos stygiaus. Artėjant šildymo sezonui, gyventojai baiminasi, jog namuose teks šalti.
Keturaukščiame pastate – dvokas
Įėjus į keturaukštį pastatą norisi užsiimti nosį dėl baisaus dvoko, kuris pasklidęs po visas namo laiptines. „Negalime atsidaryti nei durų, nei langų, smarvė sklinda ir į kambarius. Gyvename antisanitarinėmis sąlygomis, nebeturime kur kreiptis pagalbos. Mūsų namuose – mažas vaikas, bijome, kad nepasklistų infekcija”, – sakė vieno buto gyventoja Aušra Dvarvitienė. Į rūsį, sakė moteris, ne tik ji, bet ir visi gyventojai jau seniai bijo įeiti – trūkus kanalizacijos vamzdžiams patvino ne tik rūsio koridorius, bet ir gyventojams priklausantys sandėliukai. Visi juose esantys daiktai skendi dvokiančiame vandenyje.
„Šiame name gyvename nuo 1988 metų, jis nė karto kapitaliai neremontuotas. Kai privatizavom butus, tapome tik daliniais pastato savininkais, nes kita namo dalis tebepriklauso universitetui. Jau seniai susidėvėję visi šiluminiai mazgai, kanalizacijos vamzdžiai, bet niekas nesirūpina jų remontu, – pasakojo Jolanta Blažaitienė. – Norėtume kurti namo bendriją ir centralizuotai tvarkyti visus ūkinius reikalus, bet nesame vieninteliai savininkai, tad to daryti negalime”. Vamzdynai kapsėjo jau seniai, sakė moteris, o didžiulė bala atsirado maždaug prieš mėnesį.
Aldona Mulevičienė teigė, jog dabar net avarinių tarnybų išsikviesti neįmanoma – nėra konkretaus namo šeimininko, su jokiais juridiniais asmenimis nesudarytos sutartys. Moterys pasakojo, jog prieš metus visai nebuvo karšto vandens, tačiau, šiluminį mazgą perdavus akcinės bendrovės „Kauno energija” žinion, padėtis buvo pagerėjusi. „Kadangi kanalizacijos vamzdynai yra avarinės būklės, šildymo sistema buvo užlieta. Mums buvo pasakyta, jog šilto vandens vėl neturėsime, šalsime ir prasidėjus šildymo sezonui”, – sakė Olegas Abdrachmanovas. Šis daug metų čia gyvenantis KMU Biomedicininių tyrimų instituto laboratorijos vedėjas gyventojų įgaliotas tvarkyti visus bendravimo su Savivaldybe ir universitetu reikalus. „Mus išgelbėtų tik bendrija, tačiau juridiškai vieni jos kurti negalime, nes universitetui priklauso penktadalis patalpų”, – sakė O.Abdrachmanovas.
Bendra nuosavybė – tik rūsiai
Nors name – apie 40 butų, į pastatą patenkama tik pro vienerias duris, ir tai, sako gyventojai, nėra saugu. Toje pačioje namo pusėje esantis antrasis įėjimas užrakintas – pro šias duris patenkama į universitetui priklausantį viešbutėlį. Tiesa, jis dabar neveikia, gyventojai prisimena, jog prieš keletą metų šiuose svečių kambariuose buvo kilęs gaisras. Jo pėdsakai tebėra išlikę iki šiol. Buvusiame bendrabutyje įsikūręs ir KMU Podiplominių studijų farmacijos specialistų centras, čia studentams vyksta paskaitos. Ant vienų trečiojo aukšto patalpų durų kabo spyna. Šiose patalpose, pasak KMU ūkio skyriaus direktoriaus Vytauto Kaučiko, buvo bendrabučio skaitykla, dabar čia sukrautos KMU bibliotekos knygos. Pastate veikia ir kavinė „Gojus”, kuriai patalpas išnuomojo universitetas.
„Šio buvusio bendrabučio pastatas mums – didelis galvos skausmas, – sako V.Kaučikas. – Gyventojai butus privatizavo teismo keliu, buvusi KMU vadovybė nenorėjo prarasti šio bendrabučio. Mums liko tik 27 proc. patalpų, o visas kitas užima gyventojai. KMU darbuotojų – tik dalis, nemažai butų po privatizavimo buvo parduota”.
Pašnekovo teigimu, ilgai universitetas be jokio atlygio rūpinosi šio namo šiluminiu ūkiu. „Pernai jį perdavėme „Kauno energijai”. Bet bendra nuosavybė – rūsiai – liko pakibę ore, jų būklė iš tikrųjų avarinės būklės. Mes tvarkome tik savo namo dalį, turime savus vandens ir elektros skaitiklius, – sakė Ūkio skyriaus vadovas. – Mums atsibodo ir už gyventojus vežioti šiukšles, jiems nerūpi, kad už tai reikia mokėti”.
V.Kaučiko teigimu, jei gyventojai įkurtų bendriją, universitetas galėtų būti jos dalininkas ir, sudaręs sutartis su Butų ūkio tarnyba, kartu mokėtų visus mokesčius. Dalis gyventojų teigė abejojantys, ar visi sutiktų būti bendrijos nariais.
Gyventojai tvarkos nemėgsta
Beje, bendrai rūpintis tvarka ir ūkiniais reikalais šio namo gyventojams, ko gero, sektųsi nelengvai. Mat dabar butų savininkai gyvena aplinkoje, kuri primena pačius skurdžiausius ir netvarkingiausius bendrabučius – laiptinėse mėtosi krūvos nuorūkų ir kitokių šiukšlių, sienos ištepliotos ir pajuodusios.
Nuo 2004 metų, Vyriausybės nutarimu, juridinių asmenų registrą, taigi ir bendrijų kūrimąsi vykdo nebe savivaldybės, bet valstybinės registro įmonės. Pasak valstybinės įmonės „Registrų centras” Kauno filialo Juridinių asmenų registro skyriaus vedėjos Vilijos Selvestravičienės, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymą, įkurti bendriją namo gyventojams neturėtų būti kliūčių – tereikia, kad tokį sprendimą priimtų ir susirinkime dalyvautų daugiau kaip pusė patalpų savininkų. „Bendrijų kūrimąsi dargi skatiname, galėtume finansuoti pusę organizacinių išlaidų. Tačiau tarp dviejų suinteresuotų pusių turi būti bendros veiklos sutartis”, – „Kauno dienai” sakė Savivaldybės Daugiabučių namų savininkų bendrijos rėmimo fondo pirmininkas Eligijus Džežulskis-Duonys.
Aldona Kibirkštienė