Daugeliui žmonių kyla keblumų augintinių poravimosi metu, nes jie neišmano gyvūnų laikymo butuose kultūros.
Tiems, kurie gyvūnėlių neketina veisti, veterinarijos gydytojai pataria sterilizavimo ar kastravimo operaciją – tai kur kas patogiau nei kiekvienos rujos metu griebtis specialių medikamentų ar injekcijų.
Vienos uostamiesčio veterinarijos klinikos savininkas Jonas Juškys pripažino, kad šia paslauga naudojasi vis daugiau klientų.
Kastravimą ar sterilizavimą, priklausomai nuo augintinio rūšies, veislės, rekomenduojama atlikti jaunikliams.
Pasak J.Juškio, procedūros kainą taip pat lemia ne vienas niuansas. „Sterilizuoti katę kainuoja nuo 70 iki 100 litų, katiną – apie 50 litų. Šunims ir kalytėms ši operacija gali būti brangesnė. Kaina priklauso ne tik nuo gyvūno veislės, bet ir jo dydžio, svorio, be to, kiekvienoje klinikoje skiriasi ir įkainiai”, – aiškino J.Juškys.
Neretai gyvūnų šeimininkai baiminasi, jog po šios procedūros augintinis taps vangus. Tačiau, anot specialistų, dažniausiai taip nutinka, kai gyvūnas peršeriamas.
Po sterilizavimo ar kastravimo kartais pagerėja apetitas, nes gyvūno nebevargina stresai dėl rujų, o neribojant pašaro šuo ar katė gali nutukti.
Veterinarai neigia išsigalvojimą, kad neva po operacijos gyvūnas patiria stresą, „supratęs”, jog nebegalės turėti palikuonių. Pasak gydytojų, didžiausią stresą patiria nesterilizuoti ir neveisiami gyvūnai, ypač katės ir katinai.
Sterilizacija ar kastracija apsaugo gyvūnus nuo įvairių ligų, nebeturintys instinkto poruotis augintiniai tampa prieraišesni, mažiau agresyvūs. Katinų šeimininkai po šios operacijos išvengia ir didelio nepatogumo – gyvūnui nustojus žymėti teritoriją, namuose išnyksta nemalonus kvapas.
Veterinarijos vaistinėse taip pat galima rasti priemonių, skirtų gyvūnams rujos metu. Daugeliui jų reikia receptų. Šunų augintojai čia gali įsigyti specialių cukraus kubelių, tačiau jie kainuoja nepigiai – apie 17 litų dėžutė. Didesniam augintiniui tokio „pašaro” užtektų viso labo dviem dienoms.
Lina Bieliauskaitė