Mažos mašinėlės patinka ir dideliems vyrams

Radijo bangomis valdomi modeliai nuo tikrų automobilių skiriasi tik dydžiu ir valdymo ypatumais, bet ne greičiu

Nuo mažų dienų prasideda vaikiški žaidimai su mašinų modeliais. Jie būna patys paprasčiausi, skirti mažamečiams, vėliau pereinama prie radijo bangomis valdomų modelių. Įdomu tai, kad sulaukę pilnametystės, vyriškiai, jau turintys vairuotojų pažymėjimus, jėgas išbando trasose, kur rungiasi mažieji automobiliai su vidaus degimo varikliais.

Reikalauja nemažų santaupų

Lietuvoje vis labiau populiarėjantys radijo bangomis valdomi modeliai nėra pigus užsiėmimas. Penktus metus jais besidomintis Ramūnas Armonas suskaičiavo, kad norint įsigyti paprasčiausią automobilį su vidaus degimo varikliu, tektų sumokėti mažiausiai 700 litų, o dar pustrečio šimto kainuotų jo valdymo įranga.

„Pradedančiojo radijo bangomis valdomų modelių lenktynininko ar bent jau mėgėjo automobiliui reikėtų paaukoti mažiausiai tūkstantį litų, tačiau rekomenduotume rinktis vis tik kiek brangėlesnį bent jau pusantro tūkstančio litų kainuojantį komplektą”, – konstatavo R.Armonas.

Kalbėdamas apie brangiausius modelius, R.Armonas negalėjo tiksliai nurodyti didžiausios sumos, kadangi viskas priklauso nuo savininko poreikių ir norų. Lietuvos radijo bangomis valdomų modelių užsiėmimo pradininkas sako, jog rengdamiesi rimtoms varžyboms, profesionalai išlaidas gali skaičiuoti netgi dešimtimis tūkstančių litų, tačiau tokių entuziastų mūsų šalyje kol kas nėra.

„Lietuvoje vykstančiose varžybose dalyvaujančios mašinos kainuoja apie penkis tūkstančius litų, tačiau tos viršutinės kainos ribos niekada nėra ir bet koks patobulinimas modelio vertę gerokai padidina. Tuo tarpu užsienyje sumos, išleidžiamos šiam malonumui, būna gerokai didesnės”, – pasakojo radijo bangomis valdomų modelių verslu užsiimantis R.Armonas.

Susidomėjimas sparčiai auga

Vyriškis pasakojo pirmąjį savo modelį iš Vokietijos parsivežęs maždaug prieš penkerius metus. Kuklumo nestokojantis modelių sporto entuziastas nedrįso prisipažinti esąs šio užsiėmimo iniciatorius Lietuvoje, tačiau tokios tikimybės jis ir nepaneigė.

„Su pirmuoju savo vidutinės klasės modeliu pasivažinėjau Vilniuje vykusioje vienoje parodoje, po kurios dar pora žmonių susidomėjo ir įsigijo panašius automobiliukus, ir taip pamažu bendraminčių ratas gerokai išsiplėtė”, – kalbėjo R.Armonas.

Nuo to laiko pastaruoju pomėgiu „užsikrėtė” vis daugiau žmonių: „Nežinau, ar buvau pirmasis, susidomėjęs tokia veikla, tačiau netrukus pavienių mėgėjų atsirado vis daugiau, o šiemet surengėme ir pirmąjį čempionatą”. Pasak R.Armono, šįmetinį radijo bangomis valdomų modelių čempionatą sudarė penki etapai, iš kurių kiekvieno dalyvio įskaitoje bus vertinami keturi geriausieji.

Dėstydamas varžybų subtilybes, pašnekovas paaiškino, jog kiekvienas dalyvis turi galimybę pravažiuoti po tris kvalifikacinius važiavimus, trunkančius po penkias minutes. Po pastarųjų varžybų lenktynininkai suskirstomi į pusfinalininkus ir finalistus. Pusfinalyje važiavimai trunka po penkiolika minučių, o finale rungiamasi po pusvalandį. Per duotą laiką dalyviai, kurių vienu metu trasoje gali būti iki septynių, turi įveikti kuo daugiau ratų. Būtent septynių lenktynininkų važiavimų laiką gali užfiksuoti turima speciali laiko skaičiavimo aparatūra.

Bagiai arba monstrai

Pašnekovas patikino, kad pasirengimas ir dalyvavimas radijo bangomis valdomų modelių varžybose beveik niekuo nenusileidžia tikrų automobilių lenktynėms, nes mažajai mašinėlei taip pat reikalingas mechanikas. Vairuotojui, laikančiam rankose valdymo pultą, draudžiama nulipti nuo pilotų pakylos ir pačiam pripilti degalų ar sutvarkyti kitokius iškilusius nesklandumus. Be to, po kiekvienų lenktynių prireikia nemažai laiko perrinkti modelį ir sutvarkyti visus patirtus gedimus.

Mažųjų automobilių varžybos būna dvejopos: „Offroad” arba „Onroad”. Pirmosios vyksta specialiose trasose, kur mašinytės važiuoja vadinamąja bekele, o antrosios rengiamos tik ant lygaus paviršiaus. Prieš dvi savaites viename Kauno mikrorajone greta garažų masyvų įrengtoje trasoje paskutiniosiomis šiemetinėmis „Offroad” varžybomis buvo pažymėtas šių metų sezono uždarymas. Tuo tarpu vos prieš savaitę vykusioje parodoje „Kauno autodienos” lankytojai keturias dienas iš eilės galėjo stebėti „Onroad” tipo lenktynes, kuriose rungėsi radijo bangomis valdomi elektriniai automobiliukai, o kartkartėmis R.Armonas į trasą išleisdavo ir savąjį benzininį visureigį, vadinamą monstru. Vyriškis pridūrė, kad pastaruoju metu radijo bangomis valdomų modelių su vidaus degimo varikliais gretose populiariausi yra bagiai ir monstrai.

Derėtų pastebėti, kad pastaruosius modelius, lygiai kaip tikrus automobilius, galima tiuninguoti. R.Armonas pasakojo, jog galima pasikeisti diferencialus, sankabas, krumpliaračius ar netgi važiuoklės blokiruotes, užsidėti didesnius bei įspūdingesnius ratlankius, įvairias dalis ar varžtus pakeisti titaniniais arba aliumininiais, kad būtų sutaupoma kiek galima daugiau svorio.

Radijo bangomis valdomais modeliais bei jų priedais ir įvairiais aksesuarais prekiaujantis R.Armonas pastebėjo, kad tarp automobilių, lėktuvų ir laivų kol kas populiarumo skalėje pirmauja lėktuvai. Lietuvoje, anot vyriškio, šiuo metu yra tikrai daug tokio užsiėmimo entuziastų, kuriuos jau būtų galima skaičiuoti šimtais. Apie tai byloja ir mažųjų automobilių čempionato dalyvių skaičius – šiemet jų užregistruota per dvidešimt.

Rungtis žadama ir su užsieniečiais

Pasakodamas apie mažųjų mašinėlių techniką, R.Armonas pabrėžė, kad jie beveik niekuo nesiskiria nuo tikrų automobilių. Vyriškio įsitikinimu, vienintelis ir pagrindinis skirtumas, kad prie modelio vairo nereikia sėsti vairuotojui, o viskas valdoma su specialia įranga. Vienas įdomesnių panašumų yra tai, kad automobiliukai išvysto iki šimto kilometrų per valandą greitį. Modelių dydžiai paprastai būna nuo 1:8 (skirti dalyvauti varžybose) iki 1:5 mastelio.

Tiesa, degalinėse modeliams benzino įsigyti nepavyks, nes į juos pilamas specialus kuras, kurio vienas litras kainuoja apie dešimt litų. Tačiau vidaus degimo varikliukai, kurių dydis siekia nuo pusketvirto iki keturių kubinių centimetrų, su tokiu kiekiu degalų gali važiuoti iki valandos. Į varžybų nuostatuose apibrėžtą ir standartiniu laikomą mažosios transporto priemonės bakelį telpa 125 mililitrai kuro.

Svarstydamas apie stipriausius varžovus tarptautiniu mastu, R.Armonas pastebėjo, jog kol kas geriausiai varžybose pasirodo suomiai, radijo bangomis valdomais modeliais besidomintys ne pirmą penkmetį. Taip pat visa tai gerokai išpopuliarėję Lenkijoje ir Vokietijoje. Užsienio šalyse radijo bangomis valdomų modelių entuziastus vienija federacija EFRA. Tuo tarpu kaimyninėse Baltijos šalyse toks užsiėmimas atsirado beveik tuo pačiu metu, kaip ir Lietuvoje. Pašnekovo teigimu, latviai ir estai lenktyniauja apylygiai su mūsų šalies atstovais. Kitąmet netgi ketinama surengti bendras varžybas Lietuvoje.

Vis dėlto R.Armonas teigė, kad noras pasikviesti svečių iš svetur dažnai kertasi su galimybėmis: „Šiuo metu mėginame įsirengti naują didelę, tarptautinius standartus atitinkančią trasą Aleksoto aerodrome, kurios ilgis bus nuo pustrečio iki pusketvirto šimto metrų ilgio, o ji užims iki šešių arų žemės plotą. Vienintelė bėda, kad iki šiol vienintelis mūsų rėmėjas yra aerodromas, o daugiau surasti kol kas nepavyko, tačiau tikimės, kad artimiausiu metu situacija pagerės”.

Tomas Jarusevičius