Užsieniečių, kuriems Lietuva taps tokia pat svajonių šalimi, kaip mūsiškiams Airija arba Anglija, dar teks palaukti.
Didžiųjų Klaipėdos įmonių vadovai tikina, kad kol kas neketina rūpintis, kad prisiviliotų pigesnės darbo jėgos iš Baltarusijos, Ukrainos ar Rusijos. Statistika kol kas irgi mažai sujudusi. Šalyje šiemet įsidarbino tik per tūkstantį atvykėlių iš Rytų.
Tačiau, pastaruoju metu daugelyje ūkio sričių, ypač statybos, baldų gamybos, laivų remonto įmonėse, pritrūkus kvalifikuotos darbo jėgos, vis garsiau kalbama apie tai, kad emigravusius lietuvius turės pakeisti imigrantai iš kaimyninių šalių.
Dirba tūkstančiai
Verslininkai tikina, kad kalbos, jog Lietuvoje tuoj pradės dirbti tūkstančiai imigrantų iš buvusios Sovietų sąjungos šalių, kol kas lieka tik kalbomis.
Nors į Lietuvą imigruojančių darbuotojų skaičius auga įspūdingais tempais, jis nė iš tolo neprilygsta emigruojančių darbuotojų skaičiui.
Darbo biržos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį leidimai dirbti Lietuvoje buvo duoti 881 užsieniečiui. Pernai per visus metus buvo duoti 877 leidimai.
Daugiausiai – 312 darbuotojų šiemet į Lietuvą atvyko iš Ukrainos. Šalyje įsidarbino per 200 baltarusių, 113 rusų, apie 80 rumunų ir 60 kinų.
377 užsieniečių įsidarbino Vilniuje. Klaipėdoje legaliai dirba 295, Gargžduose – 65, Kaune – 59 užsieniečiai. Pernai uostamiestyje dirbo 387 užsieniečiai, o Vilniuje – 271.
Tačiau, įvertinus ankstesnių metų statistiką, akivaizdu, jog Lietuvoje šiuo metu gali dirbti keli tūkstančiai užsieniečių.
Darbo birža taip pat pateikia duomenų, kad daugiausiai atvyksta užsieniečių darbininkų. Pavyzdžiui, pernai buvo duoti 202 leidimai dirbti laivų korpusų surinkėjams, 98 – laivų korpusų suvirintojams, 98 leidimai – virėjams.
Pernai Lietuvoje nuolat gyveno 25,4 tūkstančio užsieniečių. Daugumos jų apsigyvenimo Lietuvoje tikslas – šeimos susijungimas, mokytis atvyksta 11 procentų, dirbti pagal darbo sutartį – 7,6 procento, imtis verslo – 5,4 procento visų užsieniečių.
Skelbia pavojų
Vienas didžiausių Klaipėdos apskrities bendrovių – „Yazaki” – praėjusią savaitę skelbė pavojų dėl emigruojančių lietuvių. Susitikime su savivaldybės atstovais buvo užsiminta, kad „Yazaki” gali būti priversti didžiąją dalį gamybos perkelti į daugiau pigios darbo jėgos turinčias šalis.
Bendrovės „SY Wiring Technologies Lietuva” generalinis direktorius Maksimilianas Fuksšvancas merui Rimantui Taraškevičiui tvirtino, kad įmonei trūksta 250 darbininkų. Prie konvejerio-stendo dirbančių darbininkių vidutinis atlyginimas svyruoja tarp 800-900 Lt. Pavasarį atlyginimai buvo padidinti 4 proc., ketinama juos dar padidinti.
Nors susitikime ir svarstyta galimybė pritraukti „gastarbaiterių” iš Baltarusijos ir Ukrainos, įmonės vadovas skundėsi ilgu, iki 8 mėnesių trunkančiu, užsieniečių darbo dokumentų įforminimo terminu.
Gina įstatymai
Vienas iš buvusių „VP Market” vadovų Ignas Staškevičius neseniai žiniasklaidai teigė, kad jų prekybos tinklas vežti užsieniečių į Lietuvą neplanuoja.
„Mes nesame įdarbinę nė vieno darbuotojo, kuris iš užsienio atvyko mūsų kvietimu. Ir artimiausiu metu neketiname to daryti”, – teigė I.Staškevičius.
Anot didžiulės įmonės vadovo, „VP Market” užsieniečius gausiai įdarbintų tik tuomet, jei tokia būtų Lietuvos Vyriausybės politika ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas valstybės lygiu.
Lietuvių darbo vietas gina įstatymai, todėl įdarbinti užsienietį šalyje nėra paprasta. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti duodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Leidimų dirbti užsieniečiui išdavimas siejamas su darbdavio keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, o ne tam tikros srities specialistų nebuvimu Lietuvoje.
Sudėtingas procesas
Darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vedėja Liongina Beinoravičienė dienraščiui pasakojo, kad įmonė, norinti pasikviesti darbuotoją iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, privalo Darbo biržoje įregistruoti laisvą darbo vietą. Jei per mėnesį neatsiranda tinkamo kandidato iš Lietuvos, darbuotojui iš trečiosios šalies duodami darbo ir gyvenimo Lietuvoje leidimai.
Lietuvos statybos kompanijos Baltarusijoje jau ieško aukštos kvalifikacijos mūrininkų ir suvirintojų, specialistų kaimyninėje šalyje dairosi ir baldų fabrikai. Šių specialybių darbininkai Lietuvoje jau tapo deficitu.
Pasak L.Beinoravičienės, šalyje taip pat sunku rasti laivų korpusų suvirintojų ir surinkėjų bei tarptautinių reisų vairuotojų.
Piramidė kliba
Darbo rinkos ekspertas, internetinės įdarbinimo bendrovės „cv.lt” direktorius Arūnas Navickas tvirtino, kad žmonių emigracija kokybiškai paveikė Lietuvos darbo rinką.
„Galime įsivaizduoti įmonę tarsi piramidę, kurios viršuje yra vadovai, o apačioje – darbininkai. Kai pamatas pradeda retėti, visa piramidė darosi nestabili. Emigracija ypač kenkia stambioms gamybinėms kompanijoms, kur produktas kuriamas darbininkų darbo rankų, sugebėjimų dėka”, – tikino specialistas.
Pasak jo, emigracija turi ir teigiamų padarinių. Siekdamos išvengti tolesnio darbo jėgos nutekėjimo, bendrovės kelia atlyginimus darbuotojams. Be to, darbdaviai ėmė ieškoti būdų, kaip „pririšti” darbuotojus ir daugiau dėmesio skiria jų motyvacijai dirbti įmonėje. Imta apmokėti pietus, laisvalaikį, sporto klubą, kelionę į darbą.
A.Navicko teigimu, artimiausiu metu intensyvės pas mus atvykstančių žmonių srautas, tačiau apie skaičius dar anksti kalbėti. Eksperto manymu, darbininkų iš Rytų daugėjimas priklausys ir nuo ekonominio Lietuvos vystymosi, ir nuo atskirų kompanijų augimo.
Užmokestis skiriasi
Statistikos bendrovės „Eurostat” duomenys rodo, kad lietuviai dar ilgai turės motyvų išvykti dirbti į užsienį. Praėjusiais metais pramonės ir paslaugų sferoje už valandą darbo Lietuvoje vidutiniškai buvo mokama po 2,71euro, o Švedijoje – 28,56 euro, Danijoje – 27,10, Vokietijoje -26,54 euro.
Dar neplanuoja
Bendrovės „Klaipėdos mediena” atstovė ryšiams su visuomene Violeta Ulevičienė dienraščiui teigė, kad įmonėje darbininkų iš Rytų nedirba. Pasak jos, įmonėje dirba tik keletas ne lietuvių tautybės žmonių, kurie vedė lietuves ir tapo Lietuvos piliečiais.
KLASCO atstovė ryšiams su visuomene Vida Bortelienė „Klaipėdai” sakė, kad bendrovė dar nesamdė užsieniečių darbininkų. Pasak V.Bortelienės, įmonėje labiausiai jaučiamas gabių vadybininkų ir uosto valdymo specialistų stygius. Tačiau ji pripažįsta, kad emigracija pakeitė kai kurių darbininkų atlyginimus.”Atlyginimų klausimas bendrovėje nuolat kyla. KLASCO veikia dvi profsąjungos – dokininkų ir tarnautojų. Jos veda derybas su darbdaviu dėl darbo sąlygų ir užmokesčio”, – sakė ji.
V.Bortelienė teigė, kad bendrovė nemažai dėmesio skiria ir darbuotojų motyvavimui didinti. Darbuotojams garantuojamos lengvatos ir parama įvairiais atvejais – apmokamos atostogos studijuojantiems, skiriamos dovanos jubiliejų proga, pašalpos nelaimės atveju, apmokamas vaikų vasaros poilsis, skiriama lėšų darbuotojų kvalifikacijai kelti.
Emigravę grįžta
Bendrovės „Masterfoods” Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Ramūnas Severinas dienraščiui „Klaipėda” teigė, kad jau ketverius metus bendrovės gamykloje Gargžduose dirba tik Lietuvos piliečiai. Iki tol įmonės vadovais yra buvę keli užsieniečiai, laikinai atvykę dirbti iš „Masterfoods” giminingų įmonių Vakarų Europoje. R.Severinas sakė, kad emigracijos įtaka įmonėje vis žymiau juntama, tačiau įdarbinti darbininkų iš Rytų šalių neketinama.
Pasak jo, darbo jėgos nutekėjimas į užsienį labiausiai apsunkina reikalingų darbuotojų paieškas, Bendrovės atstovas teigė, kad įmonėje jau pasitaikė atvejų, kai anksčiau dirbę įmonėje, bet emigravę, o vėliau vėl į Lietuvą sugrįžę darbuotojai vėl atėjo dirbti į įmonę.
Bendrovė šiemet taip pat ėmėsi papildomų darbuotojų motyvavimo priemonių – savo lėšomis papildomai apdraudė savo darbuotojus gyvybės draudimu.
Reda Baltinaitė