Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos prieš du mėnesius išsakyti žodžiai, esą Lietuva pasirengusi atremti paukščių gripą, kelia vis daugiau abejonių.
Ypač po to, kai nerimaujančiųjų dėl plintančio paukščių gripo būrį papildė Europos Sąjungos (ES) ekspertai, sužinoję, kad vos kelių tūkstančių kilometrų atstumu – Turkijoje ir Rumunijoje – mirštantys sparnuotieji gali būti naujojo viruso nešėjai.
Nerimauti verčia ir prognozės, jog šis virusas netrukus gali mutuoti ir imti plisti tarp žmonių. Tai esą gali pareikalauti netgi daugiau aukų nei 2-asis pasaulinis karas.
Tuo metu mūsų šalyje pasiruošimas grėsmę keliančiam virusui atremti vyksta „popieriniu” lygius.
Gąsdinančios pratybos
Kaip Lietuva ruošiasi, kokių finansinių ir techninių priemonių imamasi, „Vakarų ekspresas” pasiteiravo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centre.
Šios įstaigos, atsakingos už krizių prevenciją ir valdymą, valstybės medicinos rezervo administravimą, atstovas bendrauti su mūsų dienraščiu mandagiai atsisakė.
„Esu suspenduotas. Vadovybė nurodė su žiniasklaida nesikalbėti nei apie raupsų, nei apie rengiamas paukščių pandemijos pratybas. Nenorime gąsdinti žmonių”, – „Vakarų ekspresui” sakė Vytautas Vaitkus.
Tokį valdininko atsakymą prašėme paaiškinti SAM ministro Ž. Padaigos atstovės spaudai Odetos Rimkevičiūtės. Ji mus nuramino teigdama, kad šios pratybos rengiamos ES iniciatyva, o kadangi raupsai mūsų šalyje nėra problema, apie šias pratybas stengiamasi pernelyg daug nekalbėti.
Kas kita – mokymai, skirti paukščių gripo pandemijai, tačiau jiems, vyksiantiems lapkričio viduryje, dar tik ruošiamasi.
Skiepas – dviguba apsauga
Ar Lietuvos sveikatos apsaugos specialistai ruošiasi ne tik migruojančių paukščių į mūsų šalį atnešto viruso proveržiui tarp naminių paukščių, bet ir jo plėtrai tarp žmonių?
SAM Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro direktoriaus pavaduotoja Nerija Kuprevičienė tikino, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, vykdo numatytus veiksmus. Tiesa, didžiąją dalį jų valstybės tarnautoja pavadino popieriniais.
Anot jos, mūsų šalis taip pat turi patvirtintą pasiruošimo paukščių gripo pandemijai projektą su atitinkamu priemonių planu. Be rekomendacinio pobūdžio raštų (pavyzdžiui, ką daryti, jeigu lankėtės užsienio valstybėje, kur siaučia paukščių gripas, ir grįžęs į namus pasijutote blogai), atliekamos ir konkrečios užduotys.
„Šiuo metu renkama sezoninė sergamumo gripu statistika visoje šalyje. Be to, platinama rekomendacinio pobūdžio informacija, kad piliečiai aktyviai skiepytųsi nuo gripo. Tikimasi, jog ši vakcina, esant reikalui, apsaugos žmones ir nuo mutavusio bei tarp žmonių galinčio plisti paukščių gripo”, – mūsų dienraščiui sakė N. Kuprevičienė.
Paklausta, ar mūsų valstybė jau pasirūpino antivirusiniais vaistais, išgelbėsiančius žmones nuo H5N1 viruso atmainos, valdininkė tvirtino, jog vaistų įsigijimas ir sutarčių pasirašymas su jų gamintojais – konfidencialaus pobūdžio informacija.
Aukų – trys Lietuvos
Tvirtinama, jog kol kas žmonės užsikrėsti paukščių gripu gali tik suvalgę sergančio paukščio mėsos, o naminiai paukščiai gali užsikrėsti nuo laukinių.
Tačiau vis garsiau skamba pareiškimai, esą pradinės formos paukščių gripo virusas H5N1, aptiktas Turkijoje ir Rumunijoje, jau gali būti mutavęs. Šios reakcijos išdava – H5 viruso atmaina, kurios platintojais tampa ir žmonės.
Į skubų pasitarimą susirinkusių ES kovos su paukščių gripu ekspertų teigimu, H5N1 virusas – didžiulė tiesioginė grėsmė žmonėms. Anot jų, jeigu virusas mutuos į formą, kurią galės platinti žmonės, susirgti gali per 25 milijonus žmonių, o mirti – net 7 milijonai. Tokia nauja gripo pandemija, anot medikų ir mokslininkų, ištiks žmoniją tuo atveju, jeigu žmogui vienu metu užsikrėtus paukščių gripo virusu ir įprastu žmonių gripu, atsirastų naujo potipio gripo virusas, kuriam žmonės neturėtų imuniteto.