Daugiau nei dešimtmetį dėl normalių gyvenimo sąlygų įvairiose instancijose besikaunantys Lypkių gatvės gyventojai vakar surengtame susitikime su miesto vadovais pastarųjų buvo patikinti, kad procedūras, reikalingas jiems iš pramonės zonos iškeldinti, galima pradėti nors ir šiandien.
Gausiai Savivaldybės posėdžių salėn susirinkusiems buvusių Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojams buvo pranešta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagaliau davė sutikimą pradėti rengti žemės paėmimo valstybės reikmėms projektą. Dabar, sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Prižgintas, viskas priklauso nuo pačių lypkiškių apsisprendimo.
Tam, kad iškeldinimo procesas būtų pradėtas ir sėkmingai užbaigtas, būtinas visų iki vieno Lypkių gatvės gyventojų pritarimas. Kitas ne mažiau svarbus dalykas – sutarti dėl kompensacijų už valstybės reikmėms paimamą turtą dydžio.
Jau nuo pat pirmų susitikimo minučių tapo aišku, kad derybos bus ilgos ir sunkios. Pasak ne vienerius metus lypkiškių interesus aktyviai ginančios Aldonos Toliušienės, ją ir jos kaimynus labai nuvylė Savivaldybės užsakymu atlikto jų turimo turto vertinimo rezultatai. Turto vertintojų įvardytos sumos, sakė A. Toliušienė, ir pačių iškeldinamųjų nurodomi pageidaujamų gauti kompensacijų dydžiai skiriasi kaip diena ir naktis.
E. Prižgintas patikino, kad dėl to pernelyg baimintis nevertėtų – mat šis turto vertinimas esąs viso labo preliminarus. Jį atliekant buvo vertinami tik gyventojų būstai ir visai neimta domėn žemės, želdinių bei kito jų valdomo turto vertė – tai būsią padaryta vėliau.
Susirinkimo metu išryškėjo ir dar vienas nieko gero nežadantis faktas. Pasirodo, kad toli gražu ne visi Lypkių gatvės gyventojai pageidauja būti iškeldinti. Nemaža dalis lypkiškių mielai niekur nesikeltų, jei jiems būtų leista rekonstruoti savo būstus bei kas nors imtųsi tvarkyti geležinkelio pervažą.
Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, šie nesutarimai gali niekais paversti ne vienerių metų pastangas. „Negi po to, kai buvo įdėta šitiek pastangų, numinti takai į Finansų, Ūkio ministerijas, Vyriausybę, sukelti ant kojų mūsų Seimo nariai, imti ir paskyti: atsiprašom, apsigalvojom – mums nieko nebereikia?” – klausė miesto galva.
Galiausiai buvo sutarta toliau derinti pozicijas, tačiau kiek tai užtruks, vakar niekas nedrįso prognozuoti. Pasak E. Prižginto, jei dėl kompensacijų pavyks susitarti geruoju, turto paėmimo valstybės reikmėms projekto parengimo darbai užtruks ne ilgiau nei 6-7 mėnesius. Deryboms nepavykus ir prasidėjus teisminiams ginčams procesas užtruks kur kas ilgiau ar net apskritai bus pasmerktas žlugti.
Šiandien Lypkių gatvėje 14-oje individualių ir trijuose daugiabučiuose namuose (19 butų) gyvena 134 nuolatiniai gyventojai. 36 iš jų laikytini savininkais.
1996 metais prie Klaipėdos prijungtų Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojų skundai nekart buvo nagrinėjami Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio komitete, dėl neįmanomų gyvenimo sąlygų kreiptasi ir į Vyriausybę, ir į Seimą.
Lūžis šioje senoje istorijoje įvyko tik šiais metais Vyriausybei nusprendus žmonėms iš pramonės zonos iškeldinti skirti 1 mln. litų. Deja, šių pinigų užteks tik pirminėms procedūroms. Preliminariais apskaičiavimais, visiems Lypkių gatvės gyventojams iškeldinti reikėtų 6-7 mln. litų.
Vilija Šilinienė