Nuo ateinančio ketvirtadienio senajame turguje ketinama uždrausti prekiauti pramoninėmis prekėmis, tačiau kodėl buvo priimtas šis tiek daug ašarų prekeiviams sukėlęs sprendimas, lieka neaišku.
Atsakomybės už tai, kad senajame turguje vietas išsipirkusiems prekeiviams netrukus gali tekti jų ieškotis kitur, neprisiima nei turgaus administracija, nei uostamiesčio politikai.
Vieni kitus jie kaltina skubotumu ir nenoru rūpintis turguje prekiaujančiais miestiečiais, kuriems tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Moterys verkė
Pasak su „Vakarų ekspresu” susisiekusios senojo turgaus prekeivės ponios Irenos, trečiadienį visi prekiautojai iš turgaus administracijos gavo netikėtą įspėjimą nuo ateinančio ketvirtadienio nebepardavinėti pramoninių prekių.
„Moterys dar antradienį buvo Gariūnuose, prisipirko naujų prekių, o dabar staiga – nebeprekiauti. Duotų bent porą mėnesių viską parduoti, argi šitaip galima? Sužinojusios tokią naujieną moterys verkė, čia juk ne juokai – paskutinius pinigėlius naujoms prekėms išleidome”, – skundėsi ponia Irena.
Anot jos ir dar vienos prekiautojos Ievos, daugelis moterų, nors ir išsipirkusios vietas senajame turguje, jau ieško galimybės persikelti kitur – galbūt į vadinamąją „Eglės” turgavietę. Tačiau, anot Irenos ir Ievos, senajame turguje prekiaudavo ir garbaus amžiaus moterų, kurioms dabar ieškotis kitos vietos ar pragyvenimo šaltinio labai sunku.
„Aš irgi verkiau, bet paskui nuėjau pas miesto Tarybos sekretorių Artūrą Šulcą, ir jis mane truputį apramino. Sakė kol kas dar prekiauti, bet kad estetinis vaizdas būtų geras. Mes visi patys suprantame ir norime, kad turguje būtų gražu. Ką tik lieps turgaus direktorė, viską darysime, kad būtų gražu ir galėtume prekiauti toliau. Dabar laukiame, kol ji ateinantį ketvirtadienį grįš po atostogų, tada viskas ir paaiškės”, – pasakojo ponia Ieva.
Moteris tikino atgavusi viltį ir mananti, jog dar ne viskas prarasta, tačiau daug kas tikriausiai priklausysią nuo turgaus direktorės sugebėjimo padaryti tvarką.
Piktinosi politikais
Įspėjusi prekeivius nuo ateinančio ketvirtadienio nebepardavinėti pramoninių prekių SĮ „Senasis turgus” direktorė Ramutė Kubilienė tvirtino taip pat esanti pasipiktinusi dėl tokio sprendimo, kurį esą priėmė politikai.
„Į politikų, kurie viską sprendžia, nutarimus aš, kaip administracijos direktorė, privalau reaguoti. Žmonės rinkosi valdžią ir tikėjosi, kad ši juos supras, o dabar – politikai mato viziją, bet nemato eilinio žmogaus”, – apgailestavo R. Kubilienė.
Direktorės teigimu, įspėjimus ji įteikė kiekvienam prekeiviui individualiai ir paaiškino, kodėl taip daroma.
„Politikai nusprendė, kad prekių perpardavinėtojams senajame turguje ne vieta, ir aš žmones perspėjau apie tai iš anksto, kad nebūtų smūgis”, – sakė R. Kubilienė.
Anot jos, turgaus administracija ir prekeiviai jau seniau buvo susitarę atšilus orams pasitempti ir susitvarkyti, turėjo planų viską keisti, tačiau dabar nebeaišku, kaip viskas klostysis toliau.
„Pramonines prekes pardavinėti, atrodytų, būtų galima Tilžės turguje, tačiau jis veikia ne kasdien, o pirkėjų ten daugiausia tik šeštadieniais. Dauguma prekiavusiųjų senajame turguje – pensininkai ir invalidai, kuriems pragyventi pinigėlių reikia kasdien, o važinėti įvairiomis savaitės dienomis vis į kitas turgavietes jie nebeturi sveikatos. Galbūt reikėjo dar palaukti kokius metelius ir viskas savaime būtų išsisprendę”, – svarstė R. Kubilienė.
Gana skeptiškai direktorė vertino ir politikų kalbas apie senajame turguje galimą prekybą sendaikčiais, sudominsiančią užsienio turistus.
„Kokie tai galėtų būti sendaikčiai? Anksčiau prekiaudavo žmonės sovietmečio palikimu. Vaizdas buvo klaikus. Nežinau…” – stebėjosi prekeivius norinti apginti R. Kubilienė.
Anot jos, dabar tarp prekeivių ir politikų girnapusių patekusiai turgaus administracijai esą ypač sunku.
Buvo siurprizas
Miesto ūkio komiteto nario A. Šulco teigimu, apie senajame turguje vykstančią sumaištį jis sužinojęs tik tuomet, kai ieškoti teisybės atėjusi viena iš turgaus prekeivių.
„Tai, ką papasakojo ši miela moteris, man buvo didžiulis siurprizas. Pirmadienį Miesto ūkio komiteto posėdyje mes kalbėjome apie senąjį turgų ir nusprendėme įpareigoti Savivaldybės administraciją per porą savaičių parengti jo plėtros viziją – kaip turgus galėtų būti tvarkomas. Jokių kitų sprendimų priimta nebuvo. Žinoma, uždrausti prekiauti gali nuspręsti ir pati turgaus administracija”, – tvirtino A. Šulcas.
Komiteto posėdžio metu buvo išsakyta minčių, kad senajame turguje galbūt nevertėtų perpardavinėti pramoninių prekių, o geriau orientuotis į prekybą tautodailės darbais, pačių žmonių išauginta žemės ūkio produkcija, sendaikčiais.
„Kalbėta pirmiausia apie estetiką. Stebina, kad tokios gražios prekyvietės iš Tiltų gatvės pusės yra nukabinėtos „skudurais”, o moterytės su daržovytėmis glaudžiasi kažkur giliai, jų pašonėje. Toliau – neatspėjamų spalvų palapinės. Kyla klausimas, kokio turgaus senamiestyje reikėtų. Juk tai – labai jautri, reprezentacinė miesto vieta”, – sakė A. Šulcas.
Jo teigimu, turgaus administracija, norėdama taip staiga uždrausti prekiauti, tiesiog karščiuojasi.
„Tas moteris iš turgavietės būtų tiesiog nežmoniška dabar išvaryti. Tokie procesai greitai nevyksta. Kiekvienu individualiu atveju reikia žiūrėti, spręsti – galbūt užtektų tik pakeisti prekybos vietą. Apskritai pirmiausia reikia visiems sutarti, kokio turgaus norime, ir svarstyti, kaip tą viziją įgyvendinti”, – tikino Tarybos sekretorius.
Jo teigimu, galima prisiminti kad ir prieš kelerius metus buvusius nesutarimus su gintaro prekeiviais. Jie iš pradžių buvę išstumti, nes prekiavo netvarkingai reprezentacinėse uostamiesčio vietose, tačiau paskui pavyko susitarti.
„Kai kuriuose Europos miestuose turgavietės yra net Rotušės aikštėse, ir niekam jos netrukdo. Svarbus yra estetinis vaizdas, turgavietės įranga. Žinoma, perpardavinėti daiktus ten paprastai neleidžiama”, – pastebi A. Šulcas.
Giedrė Norvilaitė