Kas iš mūsų negirdėjo nusivylusių žmonių skundų? Vieni skundžiasi nenusisekusiu šeimyniniu gyvenimu, nepavykusiais mokslais, svajonėmis, o kiti – žlugusiais idealais. Prie pastarųjų būtų galima priskirti ir Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijos Kalvelių kaime gyvenantį Benjaminą Margelevičių.
Žmogus labai laukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tvirtina, kad dar 1987 metais buvęs garsiajame mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo. Neseniai B.Margelevičius, apkeliavęs daugelį valdžios institucijų, taip skundėsi Kauno apygardos teismui: „Maniau, kad mūsų tikslai pasiekti. Sukūriau šeimą ir išėjau gyventi į kaimą, kuriame tikėjausi ramybės, bet jos neradau”.
Ramybės nebuvo todėl, kad ponas Benjaminas pasirinko „ne tą kaimą”. O tiksliau, pernelyg gražią vietą Kalvelių kaime prie įspūdingo Šlavantėlio ežero. Čia, žmonos tėviškėje, jos giminaitė ir Benjaminui padovanojo 68 arus žemės. Šalia yra žmonai perleisti hektarai. Tai tapo kliūtimi turtingiems žmonėms.
B.Margelevičius rašo: „Zigmantas Čivinskas, ankščiau dirbęs Kalvarijos muitinės pamainos viršininku, kitų asmenų vardu prie Šlavantėlio buvo pirkęs namą, kuris atsidūrė mano žemėje. Pagaliau panoro persirašyti savo vardu, bet tam reikėjo, mano, kaip žemės šeimininko, sutikimo. Aš pareiškiau, kad jeigu namas yra tavo, tai trukdymų nedarysiu”.
Redakcijoje žmogus jau sakė, kad tokio savo poelgio jau gailisi. Kaimynas Z.Čivinkas su šeima nutarė šioje vietoje įkurti kaimo turizmo verslą. Netrukus atsirado užtvaros, kliudančios savininkui naudotis savo žeme. Lazdijų rajono savivaldybės administracija pernai vienam iš Čivinskų šeimos atstovų – Sauliui – įteikė pažymėjimą, kuriuo penketui metų suteikė teisę teikti kaimo turizmo paslaugas, kad viskas atitinka tokios paslaugos reikalavimus. Po metų Lazdijų rajono apylinkės teismas gavo verslininkų Zigmanto, Laimos, Sauliaus ir Ingridos Čivinskų ieškinį. Šiemet gegužės mėnesį buvo išnagrinėta civilinė byla dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo išduoti leidimus.
Teismas vyko už akių, todėl sprendimas buvo perskaitytas B.Margelevičiui nieko nežinant. Nuskriaustu save laikantis vyras tvirtino, kad šaukimas į teismą jam specialiai buvo įteiktas klaidingu adresu. Ieškovų prašymas už akių buvo patenkintas: Čivinskams nustatė servitutą B.Margelevičiaus 0,68 ha sklype Kalvelių kaime. Šeimininko žeme gali veltui naudotis kaip tinkami, nes B.Margelevičius privalo Čivinskams leisti buvusią skęstančiųjų gelbėjimo stotį pakeisti į pirtį, jo žemėje įrengti vaikams pavėsines, žaidimų aikšteles, apšvietimo įrengimus ir pan. Be to, iš B.Margelevičiaus buvo priteista 100 litų žyminio mokesčio, 500 litų – už Čivinskų advokato paslaugas. Net nepasidrovėta iš nieko nežinančio atsakovo paimti 8,40 lito bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Salatka, sudaręs autoritetingą komisiją, tyrė Čivinskų veiklą paežerėje ir nutarė, kad viskas gerai. Ketvirtasis atsakomojo rašto piliečiui punktas skelbė: „Naujų aptvarų ir užtvarų, trukdančių žemės sklypo savininkui naudotis žemės sklypu, nerasta. Esantys aptvarai patikrinimo metu buvo atidaryti, įvažiuoti netrukdė. S.Čivinsko teigimu, jie yra nenaudojami”. Žemės savininkas vis tiek tvirtina, kad pagal paskirtį naudotis 68 arais žemės neįmanoma, nes trukdo vaikams įrengtos pavėsinės, sūpuoklės, pirtis ir kiti turizmo verslui reikalingi įrengimai. B.Margelevičius tvirtino, kad nors labai nusivylęs teisine valstybe, bet savo teisybės vis dar ieško kituose teismuose.
Julius Lenčiauskas