Seimas po svarstymo patvirtino įstatymų paketą, leidžiantį Vyriausybei įsigyti „Mažeikių naftos” akcijas iš „Jukos” ir jas parduoti naujam savininkui, sandoriui skolinantis iki 3 mlrd. litų.
Už tokį sprendimą balsavo 73 parlamentarai, prieš – 4, dar 11 susilaikė.
Laukiama, kad Seimas įstatymą patvirtins antradienį. „Už” balsavo ne tik valdančioji dauguma, bet ir opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija. Konservatorių ir Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius aiškino, jog, jų nuomone, įstatyme numatyti įgaliojimai yra Vyriausybei reikalingas įrankis. Svarbiausia – kaip Vyriausybė juo pasinaudos.
Įstatymų pakete numatyta, jog naujam „Mažeikių naftos” savininkui Vyriausybė galėtų parduoti iki 30,66 proc. akcijų iš turimo paketo, sau pasilikdama ne mažiau kaip 10 proc. bendrovės akcijų ir galimybę daryti įtaką esminiams sprendimams.
Vyriausybės teigimu, priėmus įstatymus ji galės derėtis su „Jukos” ir jos pasirinktais pirkėjais dėl Lietuvai palankesnių „Mažeikių naftos” pardavimo sąlygų.
Palyginti su Vyriausybės teiktu projektu, įstatymuose atsirado įpareigojimas Vyriausybei atsiklausti Seimo prieš pasirašant sutartis su „Mažeikių naftos” akcijomis. Seimas turės pritarti pagrindinėms sutarčių nuostatoms.
Be to, į įstatymą įrašytas deklaratyvus siekis į „Mažeikių naftą” pritraukti „nacionaliniam saugumui grėsmių nekeliančias” investicijas.
Vėliau ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė susijusiam Akcinės bendrovės „Būtingės nafta”, „Mažeikių nafta” ir „Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo pataisų projektui. Jis bus skubos tvarka svarstomas Seimo posėdyje antradienį.
Seimas atmetė liberalcentristų siūlymą pareikalauti Vyriausybės iš „Jukos” įsigytas akcijas privatizuoti įprastine tvarka. Buvo taip pat atmestas Naujosios sąjungos siūlymas neleisti Vyriausybei parduoti akcijų iš savo paketo. Nepritarta ir konservatorių siūlymams įstatyme įrašyti nuostatą – ne mažiau kaip 20 proc. „Mažeikių naftos” parduoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam pirkėjui – ar įrašyti konkretų reikalavimą parenkant pirkėją atsižvelgti į nacionalinio saugumo interesus.
Kalbėdamas su žurnalistais ketvirtadienį po Vyriausybės valandos ūkio ministras Kęstutis Daukšys parlamentarus skatino įstatymą patvirtinti kuo greičiau, kad Vyriausybė turėtų galimybių derėtis dėl sandorio kuo anksčiau.
„Priešingu atveju „Jukos” pati parinks pirkėją, ir Lietuvai teks jį priimti”, – tikino K. Daukšys. Pagal sutartį su „Jukos”, šiai suradus pirkėją Vyriausybė turi 30 dienų pasinaudoti savo pirmumo teise ir įsigyti akcijas iš „Jukos”.
Svarstant įstatymų projektus A. Kubilius siūlė kitą savaitę Vyriausybei sukviesti visų Seimo frakcijų ir partijų vadovus į „didžiąją” politinę tarybą, kuri aptartų ir patvirtintų Vyriausybės strategiją „Mažeikių naftai” parduoti.
A. Kubilius abejojo Premjero Algirdo Brazausko nešališkumu parduodant „Mažeikių naftą” – jo šeima valdė viešbutį „Crowne Plaza Vilnius” kartu su „Lukoil Baltija” vadovo bendrovėmis, tačiau verslo detalės nėra atskleidžiamos.
„Jei Premjeras neleidžia viešai atskleisti visų sandorių aplinkybių – mums belieka spėlioti, ar nėra tokių aplinkybių, dėl kurių Premjeras gali būti paprasčiausiai šantažuojamas šituose naftos reikaluose. Reikia Seime imtis veiksmų, kurie išvaduotų Premjerą nuo paslapčių”, – tikino konservatorius.
Kitas konservatorius Jurgis Razma siūlė „Mažeikių naftos” klausimą priskirti vien Ūkio ministerijos bei ministrą delegavusios Darbo partijos atsakomybei.
„Matome, kad Vyriausybė yra tarsi du štabai. Vienas yra Ūkio ministerijoje, jis antraeilis, kitas – su Premjeru priešakyje, Vyriausybės aparate, kur yra aktyvus patarėjas – Saulius Spėčius. Sunku tikėtis gero rezultato esant tokiam vaizdui”, – kalbėjo J. Razma.
Liberalcentristas Algis Čaplikas parlamentarams siūlė „Mažeikių naftos” akcijas parduoti viešame aukcione, taip pasiekiant skaidrų sandorį.
Jis piktinosi, kad Vyriausybė neatskleidžia, kas bus atsakingas už sandorio parengimą. Šie pareigūnai, jo nuomone, turėtų būti asmeniškai atsakingi už sandorio sėkmę.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė apgailestavo, kad posėdis yra persunktas „rusofobiškomis” nuotaikomis, lyg, anot jos, parlamentarai būtų pamiršę geros kaimynystės principus ir tai, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė.
„Tarsi mes pamirštumėme, kokios kilmės benzinu važinėjame ir kokios kilmės dujomis šildomės savo namus”, – vardijo B. Vėsaitė.
Seimas atmetė jos bei Liberalų demokratų frakcijos nario Juliaus Veselkos pasiūlymus išbraukti iš įstatymo projekto siekį pritraukti tik nacionaliniam saugumui neprieštaraujančias investicijas.
J. Veselka Seimo posėdyje gyrė Rusijos valdžios pastangas naftos sektorių pajungti dirbti „šalies piliečių gerovei, o ne chodorkovskiams, berezovskiams, abramovičiams”.
„Nesuvokiu, kaip investicija į įmonę, ypač su šimtaprocentiniu užtikrinimu naftos tekėjimo į Mažeikius, gali kelti pavojų šalies saugumui. Jei įvedame politinį aspektą – išmetame kompanijas, kurios gali sumokėti pinigus”, – kolegoms sakė liberaldemokratų frakcijos parlamentaras.
Jis grasino, jog jei Lietuva ignoruos kompaniją, kuri yra tikras naftos resursų savininkas, ir vietoj to tarsis su „įtartinos reputacijos naftos kompanijomis”, ji įgis nepatikimos, pinigus plauti leidžiančios valstybės reputaciją, ir Rusija galės jai nekliudomai „užsukti kranelius”.
Su žlungančiu Rusijos koncernu „Jukos” susijusi Olandijoje registruota bendrovė „Yukos International UK” valdo 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų, jos šios šalies teismo yra laikinai areštuotos. Dar 40,66 proc. priklauso Vyriausybei.
Vyriausybė yra paskelbusi sieksianti, kad naujasis investuotojas atsisakytų „Jukos” turimos teisės už 150 mln. JAV dolerių (433,5 mln. litų) įsigyti dar apie 20 proc. bendrovės akcijų, taip pat kitų 1999-aisiais „Mažeikių naftos” privatizavimo sutartyje numatytų Lietuvai nepalankių sąlygų. Vietoj to Vyriausybė naujam investuotojui norėtų parduoti 20 proc. dydžio akcijų paketą už maždaug 1 mlrd. litų.
Ūkio ministerijos vertinimu, tikimybė, kad toks planas pavyks – 50 procentų.
„Jukos” yra radusi bent 8 „Mažeikių naftos” pirkėjus. Tarp jų du – TNK-BP ir „Lukoil” už „Jukos” akcijas siūlo panašią kainą – maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
„Mažeikių nafta” pernai uždirbo daugiausia pelno tarp Lietuvos bendrovių – ji gavo 721,858 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, arba 3,3 karto daugiau nei 2003-iaisiais (220,9 mln. litų). Bendrovės pajamos pernai išaugo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų.
2005-10-13 16:56