JAV prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) administracija neskyrė pakankamai dėmesio žvalgybos prognozėms apie galimus neramumus pokario Irake, tačiau įdėmiai studijavo viską, kas buvo susiję su masinio naikinimo ginklais, sakoma neseniai paskelbtoje Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ataskaitoje už 2004 metus.
Politikai pro pirštus žiūrėjo į žvalgybos perspėjimus dėl etninių ir religinių nesutarimų, kurie kels grėsmę Irako ateičiai. Jie visą dėmesį sutelkė į masinio naikinimo ginklus, tapusius 2003 metais prasidėjusios invazijos į šią valstybę pretekstu.
„Žvalgybos duomenys apie pokario Iraką buvo ypač teisingi ir toliaregiški”, – teigiame pranešime.
„Ironiška, jog politikų bendruomenė imliai reagavo į klaidingą žvalgybinę informaciją apie ginkluotės programas, bet visiškai nekreipė dėmesio į labai tikslius duomenis apie kultūrines ir politines problemas pokario laikotarpiu”.
Ataskaitoje pažymima, kad didžioji dauguma spėjimų apie situaciją po karo pasitvirtino, kaip ir prognozės apie „etninių ir religinių grupių reakciją į invaziją”.
Dž. V. Bušo administracija savo sprendimą įsiveržti į Iraką grindė tariama Sadamo Huseino (Saddam Hussein) masinio naikinimo ginklų programa, kuri kelia grėsmę visam regionu ir Jungtinėms Valstijoms. Tačiau tokių ginklų rasta nebuvo, o CŽV susilaukė gausios kritikos už prastą darbą.
JAV prezidento administracija taip pat tvirtino, kad neramumai Irake greitai baigsis, o irakiečiai Amerikos karius sutiks kaip išvaduotojus. Tačiau daugiau nei dvejus metus besitęsiantis sukilimas kelia rimtą grėsmę šalies vienybei ir politinei ateičiai.
2005-10-13 16:29