Seime vėl pradėti svarstyti teisės aktai, kuriais siekiama įgyvendinti valdančiųjų partijų susitarimą dėl tiesioginių merų rinkimų. PB kalbinti žinomi mieste politikai apie tiesioginius mero rinkimus buvo skirtingų nuomonių. Mero pavaduotojas Kastytis Vainauskas pasisakė prieš tai, kad miesto vadovą rinktų bendruomenė, administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius buvo už.
Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kuriuo siūloma Konstitucijoje nustatyti bendrus vietos savivaldos principus, kurie nebūtų susiję su vieno konkretaus savivaldybės modelio įteisinimu.
Kitas tiesioginių merų rinkimo svarstymas Seime numatytas lapkričio 24-ąją, o pirmasis balsavimas dėl jų gali būti surengtas dar šiais metais.
Pristatė „darbietis”
Seime teisės aktų pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų pristatė Seimo pirmininko pavaduotojas Viktoras Muntianas. Jis teigė, kad pataisų esmė – perskirstyti kompetenciją tarp savivaldybės institucijų.
„Šiandien reikalaujama, kad būtų atskirta atstovaujamoji valdžia nuo vykdomosios. Norime padaryti, kad taryba ir priiminėtų sprendimus, ir organizuotų jų vykdymą per merą”, – pristatydamas savo projektą sakė V.Muntianas.
Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo, siekiant tiesioginių merų rinkimų, mero institucijai būtina suteikti daugiau galių.
„Kadangi ketiname tiesiogiai rinkti merą, be jokios abejonės, galios persiskirsto į jo pusę, tad ir jo kompetencija turėtų didėti”, – tvirtino V.Muntianas.
Seimui pataisius Konstituciją, jau būtų galima priimti konkretų savivaldos modelį numatančius įstatymus. Vidaus reikalų ministerija jau yra parengusi Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriose siūloma padidinti merų galias, jeigu būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių rinkimų.
Svarstoma ne pirmi metai
Norint priimti Konstitucijos pataisas, būtina, jog Seimas joms pritartų du kartus iš eilės ne mažiau kaip 94 balsais. Tarp balsavimų turi būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Lietuvoje jau ne pirmi metai kalbama apie savivaldybių merų tiesioginius rinkimus. Šiuo metu savivaldybių merus renka savivaldybių tarybų nariai. Artimiausi savivaldybių tarybų rinkimai, kurių datą nustato Seimas, pagal įstatymą gali būti surengti tarp 2006 metų gruodžio 3 ir 2007 metų vasario 25 dienos.
Seimas svarstys pataisos projektą, atveriantį kelią tokiems rinkimams, tačiau parlamentarų nuotaikos šiuo klausimu gan skeptiškos.
Neturi bendros nuomonės
Vargu ar pakaks Seimo narių balsų, kad toks projektas būtų patvirtintas iki 2006-ųjų pabaigoje arba 2007-ųjų pradžioje vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Iš 58 vakar Seimo posėdyje dalyvavusių parlamentarų tik 33 pritarė tam, kad parengtos pataisos būtų svarstomos toliau.
Konservatoriai, socialdemokratai, dalis socialliberalų, liberaldemokratų ir suskilusių liberalcentristų kritiškai įvertino Darbo partijos vicepirmininko V.Muntiano parengtas Konstitucijos pataisas dėl savivaldos reformos.
Socialdemokratai reikalavo, kad jų kolegos valdančiojoje koalicijoje „darbiečiai”, remdamiesi Konstitucijos pataisa, jau dabar pateiktų įstatymų pakeitimus, iš kurių būtų matyti, kaip susiklostys mero ir tarybos santykiai, abi šias institucijas renkant tiesiogiai.
Prieš tiesioginius rinkimus
Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Kastytis Vainauskas PB vakar tvirtino, kad tiesioginiai merų rinkimai – populistinis sprendimas.
„Siūlantys tiesioginius rinkimus politikai užsiiminėja populizmu. Juolab kad tokie sprendimai nepriimami per vieną dieną. Apie tai kalbama ne metus, o darbų nematyti. Nereikia pamiršti, kad norint įteisinti tiesioginius merų rinkimus reikia keisti įstatymų bazę. Turi būti priimtos ne vieno įstatymo pataisos”, – sakė mero pavaduotojas.
K.Vainausko nuomone, tai būtų eksperimentas savivaldybėms. „Tokie sprendimai nedaromi skubotai, ir eksperimentuoti negalima. Savivaldybės patyrė jau ne vieną eksperimentą, jie nepasiteisino. Nesuprantu, ko verti tokie bandymai”, – atvirai sakė politikas.
„Esu skeptiškai nusiteikęs tiesioginių savivaldybių merų rinkimų atžvilgiu. Būsiu nepopuliarus, bet esu realistas, ir kalbėdamas nenoriu žodžių vynioti į vatą. Nesu populistas”, – tvirtino K.Vainauskas.
Merą turi rinkti rinkėjai
Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius PB atvirai sakė, kad jis – už tiesioginius merų rinkimus.
„Kodėl? Meras atstovauja miestui, savivaldai, miesto bendruomenei. Dabar, kas bus meru, sprendžia Taryba ir ją sudaranti politinių partijų dauguma. Merą turi rinkti rinkėjai. Rinkėjai sprendžia, kas bus šalies prezidentas, rinkėjai turi nuspręsti, kas vadovaus miestui”, – įtikinamai kalbėjo administracijos direktorius.
Tačiau jis pripažino, kad įteisinus tiesioginius merų rinkimus turi keistis įstatymų bazė bei padaryti pakeitimai šalies Konstitucijoje.
„Išrinkus tiesiogiai merus dabar, kai šalyje galioja netobuli įstatymai, meras būtų butaforinis ir bendruomenei atstovautų teoriškai. Jis neturėtų jokių galių. Mechanizmas turi būti suformuotas. Jei Seimas priims įstatymų pataisas, tiesioginiai merų rinkimai bus. Tikiu, kad Seimo politikai pritars tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams”.
Bendruomenė pasirengusi
Už tiesioginius merų rinkimus buvo ir PB kalbintas Panevėžio savivaldybės Tarybos politikas socdemas Povilas Vadopolas.
„Tai būtų teisingiau. Jau atėjo laikas rinkėjams apsispręsti, kas turi vadovauti miestui. Tai turi nuspręsti ne Tarybos politikai, bet bendruomenė. Tiesa, prieš tai Seimas privalo sutvarkyti įstatymų bazę”, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, neprotinga, kai merą išrenka balsų daugumą turintys Tarybos politikai.
„Ką daryti mažumai arba nepopuliarių partijų atstovams?” – klausė socialdemokratas. „Manau, bendruomenei turi atstovauti meras, neturintis storos piniginės. Nuveikti darbai kalbėtų už jį. Nesuprantu, kodėl negali būti tiesioginių merų rinkimų, jei liaudis nori ir dauguma rinkėjų to jau pageidauja”, – kalbėjo P.Vadopolas.
Rinkimuose žmonės būtų aktyvesni
Apskrities viršininko pavaduotoja Zita Kukuraitienė apie tiesioginius merų rinkimus sakė: „Kaip ir mano socialliberalų partija, aš – už tiesioginius merų rinkimus. Rinkimuose žmonės būtų aktyvesni. Jie balsuotų už asmenybę, o ne už partijas, kurios vėliau susijungusios į koalicijas išrenka merą. Meras turi būti lyderis, asmenybė. Nemanau, kad bendruomenė rinkdama apsiriktų. Netgi naudinga būtų, jei išrinktas meras atstovautų mažumos partijai. Darbui pasitelktų komandą ir tikrai sugebėtų dirbti ne kam nors, bet žmonėms. O savivaldybių tarybos politikai šiuo atveju būtų puikus kontrolės mechanizmas”, – teigė socialliberalė.
Tiesiogiai išrinktas jaučiasi tvirčiau
Rajono Savivaldybės meras Povilas Žagunis, paklaustas, ką mąsto apie tiesioginius mero rinkimus, atsakė: „Pakartosiu, ką sakiau, kai tapau meru. Nekeičiu nuomonės: esu už tiesioginius mero rinkimus. Tiesiogiai žmonių išrinktas meras jaučiasi tvirčiau. Jį išrinko ne Tarybos politikai, bet bendruomenė”, – tvirtino rajono vadovas.
Pasak jo, jau dabar žmonės privalo gauti informaciją apie tiesioginius merų rinkimus.
„Negalima tautai pasakyti iki rinkimų likus kelioms dienoms. Suprantu, kad Seimas turi sutvarkyti įstatymų bazę, tačiau niekas netrukdo apie tiesioginius rinkimus pradėti kalbėti jau dabar. Kas yra metai iki rinkimų? Jie prabėgs greitai, o informaciją skleisti reikia jau dabar”, – įsitikinęs kalbėjo P.Žagunis.
Paklaustas, ar dalyvautų tiesioginiuose mero rinkimuose, P.Žagunis sakė: „Dabar atsakymo nėra. Sudėtinga komentuoti. Daug aplinkybių įtakos turi. Norint apsispręsti, dalyvauti ar ne, jau dabar reikia kalbėti su rajono bendruomene. Juk meras – tai ne profesija, o specifinis darbas. Reikia apie tai galvoti, ir aš nesakau, kad apie tai nemąstau, bet dar ne metas atsakyti į šį klausimą”.