1. Ar aš turiu mokėti pajamų mokestį Lietuvoje, jeigu užsienyje gavau pajamų?
Paprastai gyventojas privalo mokėti pajamų mokestį Lietuvoje nuo mokestiniu laikotarpiu užsienyje gautų pajamų tik tuo atveju, jeigu jis būtent tuo mokestiniu laikotarpiu laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pajamų mokesčio tikslais. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Pavyzdžiui, 2005 m. užsienyje gavęs pajamų gyventojas, nuo šių pajamų mokės mokestį ir Lietuvoje tik tada, jeigu jis 2005 m. bus laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pajamų mokesčio tikslais.
2. Ar aš esu nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio tikslais?
Gyventojas mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis:
– tuo mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba
– pagrindiniai jo asmeniniai, socialiniai, ekonominiai interesai (šeima, socialinės išmokos, studijos ir kt.) tuo mokestiniu laikotarpiu yra labiau Lietuvoje nei užsienyje, arba
– Lietuvoje išbūna 183 ar daugiau dienų per mokestinį laikotarpį arba 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, arba
– tuo mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gyvena užsienio valstybėje, tačiau atlyginimas jam mokamas arba jo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto.
Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų. Todėl užsienyje gyvenantys ir dirbantys Lietuvos piliečiai nelaikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais vien dėl turimos pilietybės, jeigu neatitinka nė vieno iš aukščiau nurodytų kriterijų.
3. Kokia gyvenamoji vieta laikoma nuolatine?
Nuolatine gyvenamąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje gyventojas faktiškai dažniausiai gyvena ir ketina bent kurį laiką čia gyventi nuolat bei su kuria yra labiausiai susijęs. Jeigu gyventojas, turintis gyvenamąją patalpą Lietuvoje, į ją atvyksta tik trumpam atostogų ar komandiruočių metu, tačiau neketina čia gyventi nuolat, tokia vieta negali būti laikoma jo nuolatine gyvenamąja vieta. Tokia vieta nebus laikoma nuolatine gyvenamąja vieta net ir tuo atveju, jeigu į ją gyventojas atvyksta reguliariai, nes kiekvienu atveju atvykimas turi tam tikrą konkretų tikslą (t.y. komandiruotė, mokymasis ir pan.), nesusijusį su gyventojo ketinimu turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Vertinant, ar tam tikra gyvenamoji vieta yra nuolatinė, reikia atsižvelgti ne tik į tai, ar gyventojas turi teisę toje vietoje gyventi, bet ir į tai, ar jis turi realią galimybę joje gyventi ir faktiškai dažniausiai gyvena. Todėl vien tas faktas, kad gyventojas, gyvenantis užsienyje, turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, nebūtinai reiškia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, o ne užsienyje. Pavyzdžiui, gyventojas, gyvenantis užsienyje, Lietuvoje turimą butą išnuomoja. Tokiu atveju jis praranda galimybę bet kada faktiškai naudotis turimu butu, todėl negali būti laikoma, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Taip pat galimi atvejai, kai gyventojas Lietuvoje savo turima gyvenamąja patalpa naudojasi palyginus trumpą laiką per metus, tačiau ir užsienio valstybėse jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Tokiu atveju, Lietuvoje turima gyvenamoji vieta bus pripažinta nuolatine.
4. Į ką atsižvelgiama, vertinant asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą?
Vertinant, kurioje valstybėje yra gyventojo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta, reikia atsižvelgti į daugelį to gyventojo gyvenimo aplinkybių. Paprastai atsižvelgiama į gyventojui priklausančio turto buvimo, pajamų šaltinio buvimo vietą, darbo ar kitą veiklą. Taip pat svarbus kriterijus yra jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta. Paprastai laikoma, kad gyventojo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, jeigu Lietuvoje yra didžioji jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalis, jo banko sąskaitos, jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta, jis vykdo veiklą (ne tik darbo, bet ir politinę, kultūrinę, visuomeninę ir t.t.) Lietuvoje ir panašiai.
5. Koks pajamų mokesčio tarifas taikomas, apmokestinant užsienyje gautas pajamas?
Iš užsienio valstybių gautos pajamos šiuo metu apmokestinamos taikant 15 arba 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies pajamos yra gautos. Tačiau nuo 2006 m. liepos 1 d. vietoje 33 proc. mokesčio tarifo bus taikomas 27 proc., o nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 proc. pajamų mokesčio tarifas.
15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas sportininkų ir atlikėjų gautoms pajamoms, dividendams, honorarui, pajamoms iš kūrybos pagal autorines sutartis, turto nuomos pajamoms, ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms, kai kurioms gyvybės draudimo ir pensijų išmokoms bei grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo bei pensijų įmokoms, taip pat pajamoms iš individualios veiklos, jeigu iš šios veiklos pajamų nebuvo atimti leidžiami atskaitymai.
Apmokestinant kitas pajamas iki 2006 m. liepos 1 d. taikomas 33 proc. (pvz. su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, loterijų laimėjimus ir kt.), nuo 2006 m. liepos 1 d. – 27 proc., o nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 proc. pajamų mokesčio tarifas.
6. Jei aš mokėjau mokesčius užsienio valstybėje, ar turiu juos mokėti ir Lietuvoje?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi mokėti mokesčius nuo užsienyje gautų pajamų ir Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar tos pajamos jau buvo apmokestintos užsienyje. Tačiau jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų mokestis jau buvo sumokėtas toje valstybėje, į šį sumokėtą mokestį yra atsižvelgiama apskaičiuojant Lietuvoje mokėtino mokesčio sumą, siekiant, kad užsienyje gautos pajamos nebūtų apmokestintos du kartus.
Pajamų, gautų 2005 m. ir vėliau, dvigubas apmokestinimas naikinamas bet kurioje valstybėje (išskyrus tikslines teritorijas) gautų pajamų atžvilgiu. Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo”.
Dvigubas pajamų, gautų iki 2005 m. sausio 1 d., apmokestinimas Lietuvoje naikinamas tuo atveju, jeigu pajamos gautos iš tokių užsienio valstybių:
– su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys (šių sutarčių tekstus galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje adresu www.vmi.lt) arba
– kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 293 (Žin., 2002, Nr. 94-4052) patvirtintą valstybių sąrašą.
7. Kaip yra naikinamas dvigubas pajamų apmokestinimas?
Dvigubas užsienyje gautų pajamų apmokestinimas naikinamas iš Lietuvoje mokėtino mokesčio sumos atskaitant užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų pajamų. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo užsienyje gautų pajamų Lietuvoje privalo sumokėti tik skirtumą tarp tos mokesčio sumos, kurią nuo užsienyje gautų pajamų būtų mokėjęs Lietuvoje, ir tos, kurią faktiškai sumokėjo užsienyje. Tačiau, jei užsienio valstybėje buvo sumokėtas didesnis pajamų mokestis, nei nustatytasis Lietuvoje, tai užsienio valstybėje sumokėta didesnė mokesčio suma Lietuvoje negrąžinama.
8. Ką turiu daryti, kad galėčiau panaikinti dvigubą pajamų apmokestinimą?
Norėdamas panaikinti iš užsienio valstybės gautų pajamų dvigubą apmokestinimą ir atskaityti užsienyje sumokėtų mokesčių sumą, nuolatinis Lietuvos gyventojas turi turėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie per mokestinį laikotarpį toje užsienio valstybėje jo gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą ar išskaičiuotą pajamų mokestį. Toks dokumentas su jo vertimu į lietuvių kalbą turi būti pridėtas prie metinės pajamų mokesčio deklaracijos.
9. Ar turiu deklaruoti užsienyje gautas pajamas?
Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas, iš užsienio valstybių gavęs pajamų, Lietuvos mokesčių administratoriui privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Iš užsienio valstybių gautų pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
10. Kaip ir kada man reikia deklaruoti užsienyje gautas pajamas?
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už kalendorinius metus nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. Pavyzdžiui, deklaruoti 2005 m. gautas pajamas gyventojas privalo iki 2006 m. gegužės 1 d.
Deklaracijoje turi būti nurodytos visos mokestiniu laikotarpiu, t.y. per kalendorinius metus, Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautos pajamos, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas (nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m gruodžio 14 d. įsakymu Nr. VA-191, kurį galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje adresu: www.vmi.lt).
11. Kaip aš galiu pateikti deklaraciją, jei esu išvykęs iš Lietuvos?
Jeigu tuo laikotarpiu, kai reikia pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nuolatinis Lietuvos gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tai:
– tokią deklaraciją Lietuvoje gali užpildyti ir pateikti gyventojo įgaliotas asmuo (prie deklaracijos turi būti pridėtas notariškai patvirtintas gyventojo įgaliojimas) arba
– užpildytą deklaraciją mokesčio administratoriui Lietuvoje jis gali atsiųsti paštu, arba
– deklaraciją gyventojas gali pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: http://deklaravimas.vmi.lt)
12. Kaip apsiskaičiuoti, kiek pajamų mokesčio man reikia sumokėti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų iš užsienio valstybių, Lietuvoje mokėtiną pajamų mokestį privalo skaičiuoti nuo visų tą mokestinį laikotarpį Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautų apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinant užsienyje gautas pajamas mokesčio apskaičiavimui taikomos tos pačios taisyklės kaip ir apmokestinant Lietuvoje gautas pajamas.
Užsienio valstybėse gautas pajamas gyventojas turi apskaičiuoti ir nurodyti litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas buvo nustatęs tokių pajamų faktinio gavimo dieną. Jeigu tikslaus pajamų gavimo momento gyventojas negali nustatyti (pvz., pajamos buvo gaunamos periodiškai), tai sumas turi apskaičiuoti ir nurodyti litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas buvo nustatęs paskutinę mokestinio laikotarpio, už kurį deklaruojamos pajamos, dieną.
Skaičiuodamas Lietuvoje mokėtiną pajamų mokestį, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo kalendorinių metų apmokestinamąsias pajamas (tarp jų ir iš užsienio valstybių gautas pajamas) turi teisę susimažinti remdamasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) įtvirtintomis lengvatomis:
– iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų atimti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (12 NPD) bei metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį;
– sumažinti apmokestinamąsias pajamas patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis:
– sumokėtomis gyvybės draudimo įmokomis,
– sumokėtomis įmokomis į pensijų fondus,
– įmokomis už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas,
– banko ar kitai kredito įstaigai sumokėtomis palūkanomis už suteiktą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti,
– už įsigytą asmeninį kompiuterį su programine įranga sumokėtomis sumomis.
Taip pat svarbu įsidėmėti, kad nustatant nuolatinio Lietuvos gyventojo apmokestinamąsias pajamas, iš visų pajamų, tame tarpe ir užsienyje gautų pajamų, atimamos tik GPMĮ nustatytos neapmokestinamosios pajamos: į tai, kad užsienio valstybėje gautos pajamos pagal tos valstybės teisės aktus yra pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis, neatsižvelgiama.
13. Kokiu būdu ir kada turiu sumokėti nuo užsienyje gautų pajamų mokestį?
Pajamų mokestį nuolatinis Lietuvos gyventojas gali mokėti arba dalimis (kas mėnesį, kas ketvirtį ir pan.) arba visą sumą iškart. Tačiau pajamų mokestis, apskaičiuotas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, į Lietuvos Respublikos biudžetą turi būti sumokėtas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t.y. iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.
Pavyzdžiui, nuo 2005 m. gautų pajamų mokestis sumokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą iki 2006 m. gegužės 1 d.
14. Kur aš galėčiau gauti daugiau informacijos?
Metinės pajamų mokesčio deklaracijų formos, deklaracijos pildymo taisyklės bei metodiniai nurodymai, apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų sąskaitų ir jas tvarkančių bankų sąrašai, įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams aktuali informacija skelbiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje adresu: www.vmi.lt.
Daugiau informacijos apie nuolatinių Lietuvos gyventojų iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimą pateikiama leidinyje „Kaip apmokestinamos iš užsienio gautos pajamos”, o detali nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvokos analizė pateikiama leidinyje „Kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslais”. Šie leidiniai skelbiami minėtoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje adresu: www.vmi.lt.
Konsultacijas gyventojų iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimo klausimais nemokamai teikia visos apskričių.
Valstybinė mokesčių inspekcija