Didinti kokybišką aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos piliečių skaičių, užtikrinti aukštojo mokslo kokybę bei aukštųjų mokyklų veiklos efektyvumą trukdo 44 problemos. Tai konstatavo Lietuvos studentų sąjungos (LSS), Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) sudaryta darbo grupė aukštojo mokslo pertvarkos planui parengti.
„Įgyvendinti uždavinius mums trukdo 44 problemos. Visas jas reikia išspręsti. Tačiau resursų ir laiko joms visoms išanalizuoti neužtenka. Todėl reikia atrasti pagrindines problemas ir koncentruoti visas mūsų jėgas, kad visas procesas prasidėtų nuo šakninių problemų, nepraleidžiant nė vienos iš jų”, – žurnalistams teigė LPK viceprezidentas profesorius Rimvydas Jasinavičius.
Trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje viena iš pagrindinių aukštojo mokslo problemų įvardintas Aukštojo mokslo plėtros plano, numatančio iškylančių problemų sprendimo būdus, neturėjimas.
Šiuo metu yra parengti du aukštojo mokslo kokybę užtikrinti turinčių planų projektai. Vieną jų parengė švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo sudaryta darbo grupė, antrąjį – LURK.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministro Raimundo Mockeliūno teigimu, abiejų planų tikslas yra tas pats – užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir sudaryti studentams tinkamas sąlygas studijuoti.
Prieš spaudos konferenciją prie Seimo buvo surengtas teatralizuotas aukštojo mokslo problemų pristatymas, kurio metu visuomenei pristatytos visos 44 problemos.
Tarp paminėtų problemų – nepakankamas finansavimas, aukštojo mokslo teisinė bazė, studentų motyvacija mokytis.
R. Jasinavičius tikino, jog Lietuvos verslininkai yra suinteresuoti, kad absolventai kuo greičiau įsilietų į jų gretas. Jo teigimu, tam nėra kitų alternatyvų kaip tik kokybiškas jaunuolių aukštasis išsilavinimas.
Anot profesoriaus, svarbiausia, kad šiuo metu turima aukštojo mokslo kiekybė virstų į kokybę.
LURK prezidentas Vytautas Kaminskas akcentavo, jog parengtame plane vienas iš svarbiausių reikalavimų yra atsisakyti savo šalies ekspertų vertinant universitetų auditą bei siekti, kad būtų atliktas ne tik visų aukštųjų mokyklų tarptautinis institucinis auditas, bet ir kad visos studijų programos būtų akredituojamos tik kviečiant tarptautinius ekspertus.
Profesoriaus R. Jasinavičiaus tikinimu, išsivysčiusių valstybių įmonės bei verslininkai trečdalį savo pelno skiria turimų bei būsimų darbuotojų kompetencijos ugdymui.
Jis pažymėjo, jog nors Lietuvoje verslininkai taip pat skiria nemažą dalį savo pelno tokių sričių kaip kompiuterinės technologijos, naujų metodų valdymo specialistų rengimui, šalyje susiduriama su kita problema.
Esą Lietuvoje visos išlaidos į studentų arba absolventų mokymą eina iš pelno, gauto sumokėjus mokesčius. R. Jasinavičiaus teigimu, verslininkai siekia, jog jiems valstybė leistų įtraukti investicijas, skirtas darbuotojų kompetencijos kėlimui, į išlaidas. Visose pažangiose šalyse, pasak jo, investicijos į žmogiškuosius išteklius yra valstybės remiamos, t.y. suteikiamos tam tikros mokestinės lengvatos. Jeigu taip įvyktų, Lietuvos verslininkai gerokai daugiau paremtų aukštąjį mokslą finansiškai, mano LPK viceprezidentas.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDF) prezidento Gintauto Bražiūno manymu, blogiausia yra tai, kad plano priėmimas yra vilkinamas jau 4 metus. Dėl to, pasak jo, kalta ne tik Vyriausybė, bet ir aukštojo mokslo autoritetai.
„Mačiau 8 plėtros planų variantus ir jie visą laiką koreguojami. Sprendimai nepriimami, nėra politinės valios. Aišku, lengviausia atidėti, tikintis, jog kaip nors atsitiks. Tas „kaip nors” ir privedė prie to, kad studentai eina į gatves reikalaudami aiškumo”, – sakė G. Bražiūnas.
Kolegijų atstovai rengiant šį planą nedalyvavo. Jų atstovas buvo deleguotas į švietimo ministro sudarytą grupę.
Plano rengimo darbo grupę sudarė 4 rektorių konferencijos atstovai, 2 Pramonininkų konfederacijos ir 1 studentų atstovas.
Planas, kuriuo numatoma, kaip spręsti pagrindines aukštojo mokslo problemas, trečiadienį buvo išsiųstas Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai.
Po spaudos konferencijos vyko apskritojo stalo diskusija „Aukštojo mokslo sistemos reforma: kryptys ir sprendimai”. Konferencijos tikslas – įvertinti Aukštojo mokslo plėtros plane siūlomas reformos kryptis, pateikti 44 problemų sprendimo būdus.
Kaip teigė LSS prezidentas Jonas Okunis, tikimasi, jog diskusijos metu bus sudėti esminiai Lietuvos aukštojo mokslo plėtros akcentai ir nubrėžtos pagrindinės kryptys, už kurių įgyvendinimą atsakomybę prisiims atitinkami žmonės.
2005-10-12 15:50