Danijoje bendrosios praktikos grandis sprendžia 90 proc. sveikatos problemų.
Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros sistemos reforma vyksta jau dešimtmetį, tačiau daugelis tikslų tebėra nepasiekti. Gydytojai užsivertę popieriais, neturi laiko pacientui, prie jų kabinetų nusitęsia eilės. Trūksta bendrosios praktikos gydytojų, vis dar turime daug terapeutų ir pediatrų, kurie dažnai siunčia savo ligonius konsultuotis pas specialistus. Danijos šeimos gydytojams daugelį šių problemų pavyko sėkmingai įveikti, tad mums iš jų yra ko pasimokyti.
Sugeba išvengti eilių
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo Danijos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos direktorius Peteris Torstenas Siorensenas ir šios kolegijos prezidentas, turintis savo kliniką, bendrosios praktikos gydytojas Bjornė Liukras Hansenas. Jie dalijosi su Lietuvos šeimos gydytojais patirtimi.
Pasak P.T.Siorenseno, apie 5,3 mln. gyventojų turinčioje Danijoje praktikuoja apie 3 tūkst. 600 bendrosios praktikos gydytojų. Vienam gydytojui tenka apie 1,6 tūkst. pacientų. Eilių pas bendrosios praktikos gydytojus nėra. Dauguma ligonius priima tą pačią dieną, kai jie kreipiasi.
Bendrosios praktikos gydytojai dirba privačiose klinikose, kurios sudaro sutartis su valstybinėmis institucijomis.
Tai padariusios gali prisiregistruoti ligonius ir gauti už jų gydymą pinigus.
Lietuvoje svajojama, kad bendrosios praktikos gydytojas, arba pirminė sveikatos priežiūros grandis, turėtų spręsti apie 80 proc. sveikatos problemų. Danijoje tai yra realybė. „Mūsų šeimos gydytojai sprendžia net 90 proc. pacientų sveikatos problemų savo jėgomis. Tik vienas procentas ligonių siunčiami į ligonines, o likusieji 9 – pas fizioterapeutus, kitų sričių specialistus”, – aiškina P.T. Siorensenas.
Kasmet valstybė kiekvienam bendrosios praktikos gydytojui šiam tikslui skiria apie 8 tūkst. litų. Jei jų neišnaudosi – prarasi. Gydytojai stengiasi maksimaliai pasinaudoti šia galimybe: dalyvauja kongresuose, paskaitose, mokymuose. 80 – 90 proc. jų išnaudoja visus tam skirtus pinigus. Tuo, kad gerai dirbtų pirminė grandis, suinteresuota ir valstybė, nes gydyti ligonį ligoninėje labai brangu. Todėl negailima investicijų į šią sritį.
Danijoje sveikatos apsaugai tenka apie 12 – 15 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai yra beveik tris kartus daugiau nei Lietuvoje. Ir išlaidos šiai sričiai vis auga.
Sieja artimas ryšys
Pašnekovų teigimu, danai retai keičia šeimos gydytoją, nors tai gali daryti kada panorėję, be jokių apribojimų. Kaip ir Lietuvoje, žmonės pasirenka šeimos gydytoją ir prie jo prisiregistruoja.
Danijos medikai pasakoja, kad pacientus ir jų šeimos gydytojus sieja labai artimi, draugiški ryšiai, nes paprastai gydytojas gydo ir tėvus, ir jų vaikus daugelį metų. Galima sakyti, kad netgi juos pats užaugina. Dažnas atvejis, kai tas pats gydytojas gydo vaiką, kol šis tampa suaugusiu ir susilaukia savo vaikų, tada toliau gydo ir jį, ir jo vaikus.
Danijos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos prezidentas B.L. Hansenas turi savo kliniką, kurioje priima pacientus. Per dieną jam tenka konsultuoti apytikriai po 20 – 25 ligonius, kurie apsilanko klinikoje. Pageidautina, bet nebūtina, kad jie prieš tai pasiskambintų.
Dar apie 7 – 10 ligonių jis konsultuoja telefonu. „Juo toliau, juo labiau populiarėja konsultacijos internetu. Tai padeda sutaupyti laiko ir ligoniui, ir gydytojui”, – sako B.L.Hansenas.
Vienam ligoniui jis paprastai skiria apie 10 minučių. Tiek visiškai užtenka, nes visus pacientus gydytojas gerai pažįsta ir mintinai žino jų ligas bei sveikatos problemas. Ilgai netrunka sutvarkyti ir dokumentus. Elektroninė ligos istorija užpildoma bekalbant su pacientu, tokiu pat būdu išrašomi ir vaistai.
Namuose nevizituoja
Įdomu, kad Danijos bendrosios praktikos gydytojai beveik visai nevyksta lankyti pacientų į namus. Pasak kolegijos prezidento, taip nutinka gal tik kartą per mėnesį, išskirtiniais atvejais, jei ligonis senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto. Jei pacientui labai blogai ir akivaizdu, kad reikės vykti į ligoninę, dažnai jis iš karto kviečiasi greitąją pagalbą arba pats ten vyksta. Kam šeimos gydytojui gaišti?
Ligoniams visos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos Danijoje teikiamos nemokamai. Jis tik susimoka mokesčius valstybei. Gydytojai gauna tam tikrą sumą už prisirašiusį ligonį ir jam suteiktas paslaugas, stengiasi pinigus naudoti kuo efektyviau.
Lietuvoje būtų tiesiog neįsivaizduojama, jei reikėtų karščiuojantį mažą vaiką vežti į gydymo įstaigą. Danams tai atrodo visiškai įprasta. „Tai ligoniui tikrai nepakenks. Dažnai tėvai stebisi, kad kol atvežė vaiką pas mane, jis pasijuto daug geriau, nei namuose. Be to, ir patys pacientai supranta, kad klinikoje yra kur kas geresnės sąlygos ligonį apžiūrėti, diagnozuoti ligą, galima iš karto atlikti tyrimus”, – aiškina B.L.Hansenas.
P.T.Siorensenas sako, kad Danijoje šeimos gydytojų trūksta, todėl dirbantiems tenka sparčiai suktis, kad suspėtų aptarnauti kuo daugiau pacientų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios stengiamasi daugiau ligonių pakonsultuoti telefonu.
Tačiau nemanykite, kad danų šeimos gydytojai tai daro visą parą be jokių poilsio dienų. Kad ir kokie artimi santykiai sietų su pacientais, darbo valandos yra griežtai nustatytos.
„Aš dirbu 8 valandas, ir ne daugiau. Tuo laiku ir telefonu konsultuoju. Po darbo ir savaitgaliais ilsiuosi. O jei mano ligoniui prireikia pagalbos, kai aš nedirbu, grupė šeimos gydytojų tai paeiliui darome ištisą parą ir švenčių dienomis bei savaitgaliais. Man tenka budėti maždaug kartą per mėnesį”, – aiškina gydytojas.
Giedrė Budvytienė