Žinutė „Abonentui”

Pusantrų metų kalėjimo už 10 000 litų neįformintos „paramos”. Po tokio teisėjo verdikto pritūpė visi trys: ir Virginijus Martišauskas, ir jo advokatas Egidijus Bičkauskas, ir kaltinimą palaikęs prokuroras. Ką jūs darote, teisėjau, juk politikų kojos per kelius nelinksta!…

V. Martišauskas yra pirmas toks, kuris per visą bergždžios kovos su korupcija epopėją yra nuteistas realia bausme. Ir netgi didesne nei siūlė prokuroras. Visiems kitiems, pavyzdžiui, „Abonentui” ir kitais vardais užkoduotiems „Rubikon” juodojo buhalterio klientams prokurorai apskritai nieko nesiūlo. O vieno tokio eksprokuroras net atsiprašė už tai, kad įtarė…

Finalinis ir labai simbolinis žingsnis ligšiolinėje teisėsaugos kovoje su kyšininkais būtų Antano Klimavičiaus skundas prieš savo buvusį „pacientą” kaltinant šį priekabiavimu. Į Aukščiausiąjį Teismą pasitraukusio prokuroro santykiai su buvusiu įtariamuoju Vyteniu Andriukaičiu dabar klostosi pagal patį kurioziškiausią kriminalinės kronikos scenarijų: „…o tada žmogus įkando šuniui”. Kovoje su korupcija tokia įvykių eiga tapo rūsčia tikrove. Kaltinamieji yra ne tie, kurie „ima”, bet tie, kurie tai pamato ir leidžia sau apie tai samprotauti.

Mažų mažiausia bausmė, kuri iki šiol buvo skiriama už kovą su korupciją, – vieša pajuoka. Pirmas tai patyrė Valentinas Junokas, kuris naiviai mėgino užveisti Lietuvos politikos karpyne STT agentų – lydekų. Dabar panašios taktikos auka tapo Povilas Malakauskas, kuris gauna per nagus kiekvienąsyk, kai mėgina pacituoti „Rubikon” „juodąją buhalteriją”. Ir ne nuo bet ko, o nuo prokurorų, kurie budriai stebi STT agentus ir atima iš jų bylą iškart po to, kai šie užkabiną ką nors iš vyriausybinio ryšio abonentų sąrašo.

Bet dabar štai – išimtis. Ką su ja daryti? Gal visas korupcijos bylas reikėtų spręsti geografinės nepriklausomybės principu: pagavai seimūną – siunti į kitą Lietuvos kraštą, o pagavęs pajūrio žemių grobstytoją – teisi jį Šalčininkuose? Juk jeigu perverstume vadinamąją „Rubikon” juodąją buhalteriją, tai joje yra dar keliasdešimt tokių, kuriems reikėtų skirti daugiau nei siūlo prokurorai… Nors čia kiltų šiokių tokių keblumų, nes prokurorai apskritai nieko nesiūlo, tik atima iš STT bylas.

„Rubikon” istoriją čia prisiminiau neatsitiktinai. V. Martišausko byla iš dalies su ja susijusi, nes ponas Virginijus nuo seno buvo priskiriamas Artūro Zuoko svitai, o tie, kurie padėjo jį pagauti, – partijos vidinei opozicijai.

2004 metais A. Zuoko palankumas V. Martišauskui turėjo garantuoti Šilutės apygardą bei Liberalų ir centro sąjungos paramą. Tačiau partijos Šilutės skyrius sukilo prieš partijos viršūnėlių valią, o tada ir prasidėjo tai, kas praėjusią savaitę baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Taigi griežtas nuosprendis V. Martišauskui yra ir STT bei teismų žinutė „Abonentui”, kad teisėsaugos struktūrose apie jį yra ir kitaip manančiųjų. O kas dėl pono Virginijaus likimo, tai nei jis, nei jo artimieji neturėtų skubėti džiovinti džiūvėsių. Kitų instancijų teismai turėtų bausmę pašvelninti, juk iš tiesų – palyginti su „Abonentu”, „Vyt. Andr”. ar „AMB”, jis tėra Ponas Niekas.

Rūta Grinevičiūtė