Klaipėdos apylinkės teismas rengiasi nagrinėti bylą, kurioje Preilos gyventoja Dana Agota Artemjeva verčiama atsikratyti avių bei naminių paukščių.
Penkiolika metų avis laikanti moteris dėl jų aiškintis teisėsaugininkams priversta po to, kai jos name esančius du butus nusipirko vilniečių UAB „Albektus”.
Bendrovės savininkai padavė ieškinį dėl esą neteisėto naminių gyvulių laikymo ir prašo juos likviduoti.
D. A. Artemjeva – ta pati neringiškė, kuri prieš porą metų buvo priversta atsikratyti augintos paskutinės Kuršių nerijos karvės.
„Esu kaip rakštis”
Be kita ko, teisme turėtų būti sprendžiamas ir sodyboje esančios daržinės klausimas. Bendrovė nori perimti iš moteriškės jai priklausančią daržinės dalį.
D. Artemjeva įtaria, kad naujieji kaimynai tiesiog šitaip bando ja atsikratyti ir užvaldyti visą patrauklioje vietoje esančią sodybą. „Esu jiems kaip rakštis… Todėl ir ieško būdų kaip užvaldyti visą sodybą”, – sakė D. Artemjeva.
Moteris įsitikinusi, kad Neringos miesto savivaldybėje patvirtintos taisyklės nedraudžia laikyti avių ir naminių paukščių, jei turi kaimynų leidimą. D. Artemjeva sakė tokį leidimą turėjusi, tačiau šiemet ankstyvą pavasarį pasikeitus kaimynams ir prasidėjęs karas.
Avinas – agresyvus?
Beje, siekiant išsaugoti unikalią Kuršių nerijos gamtą, prieš dvejus metus preiliškė D. Artemjeva jau buvo priversta atsisveikinti su karve. Tuomet aplinkosaugininkai jai skyrė 50 litų baudą ir liepė per tris mėnesius atsikratyti paskutinės Kuršių nerijoje buvusios karvės. Tad moteris ją padovanojo daugiavaikei šeimai. Tačiau dabar taip lengvai atsisakyti avių moteris nesiruošia.
Neringos miesto savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėja Edita Vaičiūnienė, vakar peržiūrėjusi 2004 metais miesto Tarybos patvirtintas Gyvūnų laikymo Neringos savivaldybėje taisykles, sakė neaptikusi draudimo laikyti avis ar naminius paukščius. Tačiau, žinoma, jie turi būti tinkamai prižiūrimi.
„Mano nuomone, tai yra kaimynų konfliktas. Kas iš jų teisus, nuspręs teismas. Kiek žinau, karvės moteriškei buvo liepta atsisakyti todėl, kad ji vaikščiodavo palaida kur papuolė, buvo kaip laukinė. Gal tas pats ir su avimis?” – svarstė valdininkė.
Pasak D. Artemjevos, naujieji kaimynai bando įtikinti teismą, kad vienas jos avinas yra agresyvus ir puldinėja žmones. Tačiau, anot avių šeimininkės, tai esanti visiška nesąmonė.
Praskaidrina vienatvę
D. Artemjeva tikino, esą UAB „Albektus” priklausantys butai dažniausiai būna tušti. Bendrovė jokios veiklos ten nevykdo. Šeimininkai atvažiuoja vasarą kelioms dienoms pailsėti. Tad beveik visą laiką moteris vienkiemyje gyvenanti viena.
„Turiu du šunis, šešias vištas ir tiek pat ančių. Šunys pririšti, o paukščiai visuomet aptvare. Avis paleidžiu ganytis į mišką, nes joms reikia žolės. Aptverti jų nėra kur. Aš su jomis ir pasikalbu. Jei lieps jų atsikratyti, kaip reikės vienai gyventi? Juk baisu prie miško be gyvos dvasios. Kodėl kitiems nedraudžiama avių laikyti? Viena Preilos gyventoja jų turi net dvidešimt”, – pasakojo moteris.
Netinkamai gano
Sodyba, kurioje gyvena D. Artemjeva, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Parko direktoriaus pavaduotojo gamtos ir kultūros paveldui Viktoro Kolokšanskio teigimu, pretenzijas D. Artemjevai būtų galima reikšti nebent dėl netinkamo gyvulių ganymo.
Pasak V. Kolokšanskio, kadangi sodyba yra apsupta miško, avys ten ir ganosi. Tačiau čia jau prasilenkiama su Miškų įstatymu. Mat naminius gyvulius galima ganyti tik nustatytose miško teritorijose, jie turi būti aptverti, pririšti arba juos turi ganyti piemuo. Beje, avių ir ožkų, pasak V. Kolokšanskio, miške ganyti apskritai negalima, nes jos yra visaėdės ir gali pridaryti daug žalos gamtai.
„Tačiau dėl tų penkių avių mes nematome didelės problemos, todėl moteriškei pretenzijų nereiškėme. Gal šiek tiek jos augintiniai nepatogumų sukelia vairuotojams. Sodyba yra prie pagrindinio kelio, o avys mėgsta ir ant kelio atsistoti, tad kartais suteikia adrenalino eismo dalyviams”, – pasakojo V. Kolokšanskis.
Be kita ko, jis minėjo, kad pasaulyje net praktikuojamas ir remiamas biologinio šienavimo metodas. Tam tikrose teritorijose specialiai užveisiami gyvūnai, kad nuėstų per tankiai sužėlusią menkavertę augmeniją.
„Girdėjau, kad Rusnėje žadama taikyti tokią metodiką. Tačiau Kuršių nerijoje augmenija labai skysta. Gal ir užželia kur perdaug, bet avys čia nepadės”, – svarstė V. Kolokšanskis.
Edita Užkuraitė
Firma, pirkdama matė, ką perka. Jei bijojo gyvulių, norėjo ūkinių pastatų- tai reikėjo pirkti patalpas ne toje vietoje už kitokią kainą. Baisu, kad plinta vyresnio amžiaus žmonių išgyvendinimas iš namų. Kažin, ar nuosavybė pirkta firmos vardu-ne todėl, kad vengiama mokėti kokius nors mokesčius. Jokia darbinė veikla ten nevykdoma.Kad šeimininkas pirktų patalpą darbuotojų poilsiui, ar tai dažnas reiškinys. Konfliktus skatina ir neaiškumai įstatymuose ar taisyklėse. Ginče operuojama sąvokomis vienkiemis ir daugiabutis. Kaip 2km nutolusią nuo Preilos, o nuo Nidos 13km sodybą galima nepripažinti vienkiemiu, juk tai juokinga. Vienkiemio sąvoka lietuvių(ne teisininkų) kalba rodo, kad sodyba nutolusi nuo kitų. Vienkiemiuose visais laikais gyvendavo ir kelios šeimos, bet jis kitaip nebuvo įvardijamas.Turėtų būti įstatymu ribojami naujakurių kėslai keisti seniau gyvenančių žmonių gyvenimo būdą.Naujakuriai turi pasirinkimo galimybę- įsigyti ar ne nuosavybę, o senbuviai dažnai neturi kur išsikelti. Jei žmonės linkę gudrauti vienoje sferoje, gali būti nelabai sąžiningi ir kitoje. Todėl firmos klientai, verslo potencialūs partneriai turėtų pasidomėti su kuo ketina bendrauti, kokios firmos vadovo moralinės vertybės.