Būtina gerinti aukštojo mokslo kokybę, todėl reikia išsiaiškinti sritis, dėl kurių nesutariama siekiant šio tikslo, tvirtina Prezidentas Valdas Adamkus.
„Prezidentui labai rūpėjo sutarimas dėl aukštojo mokslo plėtros plano, ir Prezidentas pasakė, kad siekiant tokio sutarimo reikia išsiaiškinti, kokiose srityse nesutariama, ir kalbėtis dėl problemų, dėl kurių nesutariama”, – žurnalistams pirmadienį sakė Prezidento patarėja, Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės vadovė Irena Vaišvilaitė.
Pirmadienį susitikęs su Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi Vytautu Kaminsku ir Klaipėdos universiteto rektoriumi Vladu Žulkumi, šalies vadovas aptarė aukštojo mokslo plėtros perspektyvas ir iš to kylančias problemas. Taip pat pasikeista nuomonėmis apie humanitarinių mokslų svarbą universitetiniame išsilavinime bei pilietinio ugdymo būtinybę. Nemažas dėmesys buvo skirtas ir aukštųjų mokyklų galimybėms pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis.
Anot I. Vaišvilaitės, Prezidentas išreiškė nuostatą, kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas, kad svetur išvykę studijuoti doktorantai grįžtų dirbti į tėvynę, kad universitetai būtų pilietinio elito ugdymo vietos, iš kurių išeitų ne siaurų sričių specialistai, bet žmonės, pasiruošę būti visuomenės ir valstybės lyderiais bei atsakingais piliečiais.
Prezidentas susitikime domėjosi Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Studentų sąjungos darbo grupės rengiamais Aukštojo mokslo plėtros 2006-2010 metų planais ir dėl jų kylančiais nesutarimais.
Anot V. Kaminsko, tarp šių projektų yra keli esminiai skirtumai. Ministerijos projekte, pasak jo, „viskas nukreipta į administracinio valdymo pakeitimą, o mišrios – rektorių, verslininkų ir studentų – grupės projektas siekia aukštąjį mokslą padaryti „prieinamą, kokybišką su efektyvia sistema”.
Ministerijos projekte, jo tvirtinimu, numatoma keisti įmokų sistemą, kad didesnio studentų skaičiaus mokslas būtų apmokestintas, o kitame projekte esą tai daryti nesiūloma.
Pasak rektoriaus, Lietuvoje apie 19 proc. visos šalies darbo jėgos turi aukštąjį išsilavinimą, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 21 proc., todėl „mes pagal aukštąjį išsilavinimą atsiliekame nuo ES, nepaisant to, kad pagal studentų skaičių esame viena pirmaujančių valstybių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje”.
Jis teigiamai įvertino Prezidento siūlymą abiejų darbo grupių atstovams susėsti ir išdėstyti savo pozicijas į aukštojo mokslo reformų kryptis.
2005-10-10 17:12