Prancūzijoje nėra kitos vietovės, kurioje Pasvalio miesto pavadinimas būtų taip gerai žinomas, kaip ramiame, ant Atlanto vandenyno pakrantės įsikūrusiame, senovinių laivų statyba garsėjusiame Rošforo mieste.
Gerai žinomas ir stipriai keikiamas. „Pasvalio vaike”, – taip užvakar prie Rošforo teismo salės durų juokavo keli prancūzų žurnalistai, perfrazavę prancūzišką įžeidimą „kekšės vaike”.
Šiame Prancūzijos uostamiestyje bei kitose Atlanto vandenyno pakrantės vietovėse Pasvalys tapo prancūzus bauginančiu, vis pasikartojančiu ir žiniasklaidoje labai plačiai nušviečiamu reiškiniu.
Buvo teisiama antroji gauja
Po aštuonių mėnesių pertraukos prieš Rošforo miesto teismą stojo antroji iš kelerius metus Atlanto vandenyno pakrantę siaubusių pasvaliečių gaujų.
21 metų Vidmantui Gintautui, 23 metų Žydrūnui Zubavičiui, 22 metų Mariui Navalinskui ir Prancūzijoje už vagystę jau teistam 23 metų Evaldui Pažemeckui teko atsakyti už laivų variklių, navigacinių sistemų ir kitos įrangos bei automobilių vagystes. Iš viso – už 33 nusikaltimus.
Ketvertui vadovavęs V.Gintautas, nors jo advokatė ir jis pats tai neigė, buvo nuteistas 4 metams kalėjimo.
Kitiems skirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės.
Rošforo prokuroro pavaduotojas Pierre’as Aurignacas siūlė teisiamiesiems skirti griežtesnes – nuo 5 iki 7 metų kalėjimo – bausmes.
Galimas dalykas, kad per pirmosios lietuvių grupuotės teismą praėjusį lapkritį prokuroro rekomendacijų labiau paisę ir nuosprendžio griežtumu netgi pačius prancūzus pribloškę teisėjai šįkart geriau įsiklausė į advokatų argumentus.
Norėjo pamokyti kitus
Lietuvių advokatai sutartinai pliekė prokuroro pavaduotoją, kuris atvirai pareiškė, jog lietuviams būtina taikyti pavyzdines – kitas vagių gaujas atbaidančias ir pamokančias bausmes.
„Tiems žmonėms mes negalime daryti jokios įtakos. Jie atliks bausmę ir ramiai grįš namo.
Mūsų teisėsauga negali puoselėti iliuzijų, nebent mums pavyktų žinią perduoti iki pat Lietuvos: Prancūzija nėra vagių savitarnos kraštas”, – teisme aiškino P.Aurignacas.
„Ar Prancūzijos piliečiui tokio dydžio bausmė už panašius nusikaltimus būtų taikoma?” – per posėdį retoriškai klausė vienas advokatų.
„Nejau vien todėl, kad jie yra lietuviai, juos galima laikyti labiau kaltais?” – antrino kitas teisiamųjų gynėjas.
Kaltos gyvenimo sąlygos
Visi advokatai taip pat pliekė teismą už tai, kad šis nepakankamai įsigilino į teisiamųjų, „mielų, protingų ir jautrių jaunuolių”, asmenybę bei sunkias ekonomines ir socialines sąlygas Lietuvoje.
Advokato kalbos paliko įspūdį, jog Pasvalys – skurdžiausias pasaulio užkampis.
„Gimėme Prancūzijoje, didelių problemų neturinčiose šeimose. Tačiau jeigu būčiau gimęs Pasvalyje, lengvai būčiau galėjęs atsidurti jų vietoje.
Taip nutikti galėjo bet kuriam iš mūsų, net penkerių metų bausmės reikalaujančiam prokuroro pavaduotojui”, – sakė M.Navalinsko gynėjas.
Advokatai kritikavo teismą ir už tai, jog kai kurių sunkiai įtikinamų lietuvių paaiškinimų, nors jie ir prisipažino esą kalti, teisėjai klausė lengvabūdiškai ir su šypsena.
Nešnekūs, beveik viską neva pamiršę ir neretai labai jau naiviai pasiteisinti bandę pasvaliečiai bene plačiausias teisėjų ir visos salės šypsenas sukėlė pareiškę, jog keliaujant po Prancūziją jiems labiausiai įsiminė maudynės Atlanto vandenyne. Tuo metu buvo šaltas vasaris.
Pramoko prancūzų kalbos
Teisėjams širdį galėjo suminkštinti ir labai jaunas „ką tik iš paauglystės išaugusių lietuvių” amžius, ir pavyzdingas jų elgesys ikiteisminio kalinimo metu.
Advokatai pabrėžė, jog jaunuoliai per tuos 13 mėnesių laiko veltui laiko neleido ir kibo į įvairius čia jiems siūlomus mokslus.
Per posėdį buvo akivaizdu, jog lietuvę ir rusą vertėjus turėję pasvaliečiai prancūziškai jau patys neblogai supranta. Jie retsykiais pataisydavo vertėjus arba į teisėjų klausimą atsakydavo prancūziškai.
„Mano klientas prancūziškai dabar rašo geriau už kai kuriuos prancūzus”, – M.Navalinską gyrė jo advokatas.
Įkliuvo per gaudynes
Į Prancūziją 2004-ųjų vasarį atvykę lietuviai buvo sulaikyti balandžio 24 dieną. Prieš tai pareigūnai jų veiklą kurį laiką sekė ir surinko nemažai telefono pokalbių įrašų.
Nedaug tereikėjo, kad nedidelį krovininį automobilį pavogę ir žandarų pastebėti pasvaliečiai būtų buvę sulaikyti keliomis savaitėmis anksčiau.
Tąkart vagims vis dėlto pavyko pasprukti. Kaip tikrame nuotykių filme juos persekiojančių žandarų automobilį lietuviai pristabdė paskui save išmesdami vogtą grobį.
Bet iš Prancūzijos jie neišvyko ir buvo sulaikyti šiauriau, Bretanės regione.
Vadeiva liko laisvėje
Didžiausią – 7 metų laisvės atėmimo bausmę – trijų teisėjų kolegija skyrė per posėdį nuolat prokuroro ir teisiamųjų advokatų minimam 26 metų pasvaliečiui Vadimui Pipinei.
Tačiau šią bausmę gavęs pagrindinis laivų variklių vagysčių užsakovas ir organizatorius kalėjime neatsidūrė.
Rošforo teismas jau antrą kartą šį lietuvį teisė tik už akių, remdamasis telefono pokalbių tarp jo ir Atlanto vandenyno pakrantėje veikusių pasvaliečių įrašais. V.Pipinė ketvertukui taip pat buvo paskolinęs automobilį.
Du Prancūzijos pareigūnų jau išduoti tarptautiniai arešto orderiai Minske gimusiam V.Pipinei nė kiek netrukdo toliau gyventi Pasvalio rajone.
Prancūzijos pareigūnai įtaria, jog laivų variklių vagystes V.Pipinė organizavo ir toliau per atstumą organizuoja ne tiktai Atlanto vandenyno pakrantėse, bet ir prie Viduržemio jūros bei Olandijoje ir Ispanijoje.
Lenkus painioja su lietuviais
Prancūzijos regioninis dienraštis „Sud Ouest” iškėlė versiją, jog V.Pipinei ramiai gyventi padeda Lietuvos teisėsaugininkų ir muitininkų aplaidumas.
Dienraščio žurnalistas „Lietuvos rytui” tvirtino, jog Rošforo ir ypač Bretanės mieste Kampere vogtų variklių bylą tebetiriantys žandarai ne kartą skundėsi bendradarbiavimo su lietuviais sunkumais.
Prancūzai taip pat įtaria, jog V.Pipinė yra papirkęs muitininkus, kurie pavogtų variklių prikrautus sunkvežimius praleidžia užsimerkę.
Viename Prancūzijos policijos užregistruotų telefono pokalbių pasvalietis giriasi, kad muitininkui davė 500 eurų kyšį ir sunkvežimį šis praleido, nors prancūzai buvo perspėję apie nelegalų krovinį.
Dienraštis „Sud Ouest” tvirtino, jog tai buvo Lietuvos muitininkai.
Tuo tarpu Rošforo prokuroro pavaduotojas, kalbėdamas su „Lietuvos ryto” žurnaliste, šią informaciją paneigė.
Pasak jo, 500 eurų kyšį V.Pipinė davęs Lenkijos muitininkams, kurie krovinį iš savo teritorijos įleido į Lietuvą.
Varikliams įvežti vagišiai irgi naudojo fiktyvias vienos Ispanijos laivų prekybos bendrovės sąskaitas-faktūras.
Pradėjo vogti kitur
Dar vienos pareigūnų jau sulaikytos pasvaliečių gaujos teismas laukia Prancūzijos šiaurės vakarų mieste Kampere.
Įtariama, kad jai taip pat vadovavo V.Pipinė.
„Pipinės kareiviukai”, kaip juos vadina vietiniai žurnalistai, austrių ir kitų moliuskų augintojams iš viso pridarė daugiau nei milijoną eurų (3,45 milijono litų) nuostolių.
Abi Rošfore teistos pasvaliečių gaujos iš austrių augintojų ir žvejų vogdavo naujausius apie 15 tūkstančių eurų (51 tūkst. litų) kainuojančius ir padedant Europos Sąjungai įsigytus mažai aplinką teršiančius laivų variklius.
Edita Urmonaitė
jo normaliai cia su tais 'pipines kareiviukais' 😀